Paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.) DNR polimorfizmas ir ekologinių sąlygų įtaka gemalų morfogenezei in vitro (Ekologija ir aplinkotyra 03 B)
Anotacija
Šiuo metu paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.) masinis žuvimas stebimas daugelyje Europos šalių. Lietuvoje uosynų būklės ryškus blogėjimas stebimas nuo 1996 metų. Tyrimų tikslas buvo ištirti paprastojo uosio DNR polimorfizmą ir nustatyti aplinkos sąlygų įtaką gemalų morfogenezei in vitro. Paprastojo uosio genetinės įvairovės tyrimams naudotas atsitiktinai pagausintos polimorfinės DNR (APPD), o uosio šeimų motinmedžių bei jų palikuonių panašumo įvertinimui – mikrosatelitų metodas. Nustatytas uosio motinmedžių ir palikuonių genetinis panašumas siekė nuo 42,1 iki 64,9 %. Tai rodo didžiosios dalies tėvinių alelių skirtingumą nuo motinmedžių alelių ir tuo pačiu aukštą DNR polimorfizmo lygį paprastojo uosio šeimose. Disertaciniame darbe įvertinti Lietuvos ir Lenkijos paprastojo uosio populiacijų vidupopuliacinės ir tarppopuliacinės genetinės įvairovės rodikliai.
Siekiant išsaugoti nykstančių augalų rūšių genetinę įvairovę, tokios rūšys vis dažniau saugomos ir dauginamos in vitro kultūroje. Gemalų kultūra yra patogus metodas stebėti uosio organogenezę in vitro. Vienas iš paprastojo uosio genetinės įvairovės išsaugojimo būdų yra dauginimas in vitro izoliuotų gemalų kultūroje. Tokie paprastojo uosio gemalų in vitro tyrimai Lietuvoje nebuvo dar daryti. Nustatyta optimali maitinamosios terpės sudėtis, pH rodiklio bei šviesos spektro įtaka uosio morfogenezei in vitro. Atrinkus geriausius uosio individus in vitro, pagal morfogenetinį potencialą, buvo pritaikyta metodika kiekybiniam ūglių dauginimui izoliuotų gemalų kultūroje. Šis metodas gali būti taikomas paprastojo uosio in vitro atrinktų genotipų mikrovegetatyviniam dauginimui
