Valstiečiai liaudininkai Lietuvos politiniame gyvenime 1926-1940 m (Istorija 05 H)
Anotacija
Disertacijos tyrimo objektu pasirinkta iki šiol istoriografijoje atskiro dėmesio nesulaukusi Valstiečių liaudininkų partijos veikla 1926-1940 m. Darbo chronologinių ribų pradžia siejama su 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje įvykusiu valstybės perversmu, kurio metu tautininkai ir krikščionys demokratai, pasitelkę į pagalbą karininkus, nuvertė teisėtą tautinių mažumų remiamą valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų valdančiąją koaliciją. Tyrimo pabaiga – 1940 m. birželio 15 d., kuomet Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Tyrimo tikslas – remiantis gausiais archyviniais bei publikuotais šaltiniais ir moksline literatūra nustatyti Valstiečių liaudininkų partijos vietą Lietuvos politiniame gyvenime 1926-1940 m. Šiam tikslui pasiekti keliami šeši uždaviniai: 1) pristatyti bendrą valstiečių politinių partijų padėtį Vidurio Rytų Europoje tiriamuoju laikotarpiu; 2) įvertinti valstiečių liaudininkų padėtį Lietuvoje po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo; 3) išanalizuoti svarbiausias Valstiečių liaudininkų partijos vidaus problemas; 4) atskleisti valstiečių liaudininkų požiūrį į Lietuvos valdžios vykdytą vidaus politiką; 5) aptarti valstiečių liaudininkų santykius su kitomis to meto Lietuvos politinėmis partijomis; 6) nušviesti valstiečių liaudininkų veiklą generolo Jono Černiaus ir Antano Merkio vyriausybių valdymo laikotarpiu (1939-1940 m.).
Disertacijos struktūra buvo sumodeliuota derinant chronologinį ir problematinį medžiagos išdėstymo principus. Disertaciją, be įvado priedų, sudaro šešios dalys, dėstyme atitinkamai suskirstytos į skyrius ar poskyrius. Darbe daugelis pateiktų faktų patikslina ar paneigia istoriografijoje nusistovėjusius stereotipus. Didelė dalis analizei panaudotų šaltinių į mokslinę apyvartą įvedami pirmą kartą ir šie nauji duomenys gali pasitarnauti vėlesniems istorikų ir politologų tyrimams.
