Peculiarities of movement of track-and-field athletes and players
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
LT | ||
LT | ||
Žilinskienė, Ramunė | Vilniaus universitetas | LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2014 | 1 | 16 | 22 |
Sportininkas juda kaip vientisa biomechaninė sistema, tačiau priklausomai nuo sporto šakų specifikos atskirų kūno dalių aktyvumas būna skirtingas. Lengvosios atletikos rungčių sportininkų ir sportinių žaidimų atstovų judėjimo rezultatyvumą lemia ne tik kojų, bet ir rankų bei kitų kūno dalių koordinacinė sąveika, todėl jų biodinaminės struktūros ir funkcinių gebėjimų požymių galimus skirtumus tikslinga vertinti pagal tuos pačius rodiklius. Tikslas – nustatyti 20–23 metų amžiaus lengvaatlečių (trumpųjų nuotolių bėgikų, šuolininkų į tolį) ir žaidėjų (rankininkų, krepšininkų) vienkartinių vertikalių šuolių atsispyrus kojomis bei rankomis kinematinius ir kinetinius rodiklius. Tyrimo objektas – lengvaatlečių (trumpųjų nuotolių bėgikų, šuolininkų į tolį) ir žaidėjų (rankininkų, krepšinių) judėjimas atliekant vertikalius šuolius atsispyrus kojomis ir rankomis. Taikyti tyrimo metodai: 1) tenzodinamometrija; 2) matematinė statistika. Skaičiavimas atliktas SPSS programa (13,0 versija). Nustatyta, kad lengvaatlečių, palyginus su rankininkais ir krepšininkais, geresnis santykinio galingumo Ps (W/kg) rodiklis (atitinkamai p < 0,001 ir p < 0,05). Vertikalaus šuolio beatraminės fazės
trukmė ir kūno judėjimo greičio rodikliai geresni krepšininkų, palyginus su lengvaatlečių sprinterių ir šuolininkų rodikliais (p < 0,05), be to, krepšininkų kūno judėjimo greičio rodiklis vertikalių šuolių atlikimo metu geresnis už rankininkų (p < 0,05). Lengvaatlečių atsispyrimo jėgos rankomis rodikliai geresni už rankininkų (p < 0,001) ir krepšininkų (p < 0,001), o rankininkų – už krepšininkų (p < 0,001). Kitų rodiklių skirtumai nebuvo reikšmingi (p > 0,05). Visų trijų sportininkų grupių vertikalaus šuolio atlikimo kinematiniai ir kinetiniai rodikliai geresni (p < 0,001) nei atsispyrus abiem rankomis. Šių rodiklių kiekybinio santykio kitimas, priklausomai nuo sporto šakos judesių atlikimo biodinaminės struktūros, parodo sportininkų motorinės sistemos adaptacijos ypatumus ir kūno judėjimo galimybes.
The alteration of the quantitative ratio of those indices depends on the sports discipline specifics and reveals the level of the individual motoric abilities and body movement potential.
Athlete moves as an integral biomechanical system, yet depending on the specifics of sport disciplines, activities of body parts are different. Performance of athletes in different track-and-field and sports games is determined by coordinative interaction of legs, hands and other body parts, thus possible differences of their biodynamic structure and functional abilities could be assessed basing on the same indices. Aim of research was to determine kinematic and kinetic indices of single vertical take-off and push-off of 20 – 23 years old male athletes engaged in track-and-field athletics (sprint and long jump) and sports games (handball and basketball). Object of research: movement of athletes (track-and-field athletics (sprint and long jump) and sports games (handball and basketball) during the single vertical take-off and push-off. Methods of research: 1. Tensodynamometry. 2. Mathematical statistics. Data processing carried out using SPSS software (version 13.0). Results of research: All kinematic and kinetic indices of single vertical take-off and push-off of track & field athletes are similar to the ones of handball and basketball players, yet reliably (p<0.05) better is only the one of relative power (Ps, W/kg). Once comparing the jump flight and height indices of the track-and-field athletes and the basketball players, those indices are statistically reliably lower for the track-and-field athletes, yet the relative power of single vertical take-off and push-off is higher (p<0.05, p<0.001). The speed of the body movement of the basketball players is reliably higher (p<0.05) than the one of the handball players. The kinematic and kinetic indices of single vertical take-off on both legs in all the three groups was reliably better (p<0.001) once compared to the same indices of single vertical push-off.