Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/99727
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Krokaitė, Edvina;Shakeneva, Dinara;Juškaitytė, Erika;Rekašius Tomas;Nemaniūtė-Gužienė, Jolanta;Butkuvienė, Jurgita;Patamsytė, Jolanta;Rančelienė, Vida;Vyšniauskienė, Regina;Duchovskienė, Laisvūnė;Jocienė, Lina;Sinkevičienė, Zofija;Naugžemys, Donatas;Kleizaitė, Violeta;Chmura, Damian;Anderson, Neil O;Zvingila, Donatas;Kupčinskienė, Eugenija
Title: Nitrogen concentration of the aquatic plant species in relation to land cover type and other variables of the environment
Other Title: Vandens augalų rūšių azoto koncentracijų sąsajos su žemės dangos tipu ir kitais aplinkos veiksniais
Is part of: Žemdirbystė = Agriculture. Akademija (Kėdainių r.), 2019, T. 106, Nr. 3
Extent: p. 203–212
Date: 2019
Keywords: Antropogeninis poveikis;Pakrančių augalai;Upės būklė;Upių reguliavimas;Vandens makrofitai;Žemės dangos tipas;Anthropogenic impact;Land cover;Riparian plants;River regulation;River state;Water macrophytes
Abstract: Baltijos šalių azoto (N) iškritų duomenys kartu su sausumos vandenų rodikliais rodo, kad azoto apkrova gali lemti augmenijos pokyčius. Nors upių eutrofikacija yra plačiai analizuojama, vis dar trūksta informacijos apie pakrantės augalų rūšių fiziologinius rodiklius. Tyrimo tikslas – palyginti Lietuvos vandens pakrančių augalų rūšių populiacijų lapų azoto koncentracijų duomenis, juos susiejant su tyrimo vietoms pagal gretimų žemių dangos tipu ir naudojimo paskirtimi, taikant aplinkos informacijos koordinuotos sistemą (CORINE), upių būkle bei dydžiu, žemės ūkio intensyvumu 1991–1996 metais ir upių vagų keitimu. Tyrimo medžiagą surinkus per 2015 m. rugpjūčio mėn. pirmąjį dešimtadienį iš pagrindinių Lietuvos upių 241 vietos, buvo įvertintos plačiai paplitusių penkių pakrančių ir dviejų vandens augalų (natūralių ir invazinių) azoto koncentracijos. Analizėms naudoti augalų lapai, kurių azoto koncentracijos buvo nustatytos Kjeldalio metodu. Didžiausi (1,7 karto, p < 0,05) lapų azoto koncentracijos skirtumai tarp populiacijų nustatyti Lythrum salicaria. Pagal populiacijų lapų azoto koncentracijų (N % sausos masės, SM) vidutines vertes, tirtų rūšių augalai išdėstė taip: Lythrum salicaria (3,0) < Stuckenia pectinata (3,1) < Phalaris arundinacea (3,5) < Bidens frondosa (3,8) < Phragmites australis (4,0) < Nuphar lutea (4,1) < Echinocystis lobata (4,2). Iš esmės didesnės (p < 0,05) lapų azoto koncentracijos buvo nustatytos Lythrum salicaria populiacijų, augančių šalia mažų upių (3,4 % N SM) nei augančių šalia didelių upių (2,8 % N SM). Skirtingomis savybėmis pasižyminčiose upių vietose rinkti vandens augalai reikšmingai nesiskyrė pagal lapų azoto koncentracijas. [...]
Nitrogen (N) deposition data, together with inland water parameters, provide evidence that N load may affect the vegetation of Baltic States. There is much concern about eutrophication of the rivers, although information about physiological parameters of riparian plant species is still poor. The present study is aimed at comparison of leaf N concentration among populations of aquatic plant species of Lithuania, relating N concentration data to the type of land cover (classification system of COoRdinate Information on the Environment, CORINE) in the neighbouring areas, river state and size, intensity of agriculture in 1991–1996, and natural vice versa regulated fragments of the riverbed. The leaf N concentrations of widely spread native and invasive species (5 riparian and 2 water plants) were estimated for 241 sites (collection time 1st ten-day period of August, 2015) of the main river catchments of Lithuania. Only leaf blades were used for analyses and N concentrations were determined by the Kjeldahl method. The biggest (1.7 times) variation (p < 0.05) in leaf N concentration among populations was documented for Lythrum salicaria. According to the mean values (N % of dry mass, DM) of the leaf N concentration, species could be arranged into following order: Lythrum salicaria (3.0) < Stuckenia pectinata (3.1) < Phalaris arundinacea(3.5) < Bidens frondosa (3.8) < Phragmites australis (4.0) < Nuphar lutea (4.1) < Echinocystis lobata (4.2). Significantly higher (p < 0.05) concentrations of leaf N were found for L. salicaria populations growing near the small rivers (3.4% N DM) compared to the large ones (2.8% N DM). Other selected river and its environment parameters in most cases did not have significant effect on leaf N concentrations of aquatic plants of Lithuania. [...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/99727/2/ISSN1392-3196_V_106.N_3.P_203-212.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/99727
https://doi.org/10.13080/z-a.2019.106.026
Affiliation(s): Aplinkos tyrimų centras
Biologijos katedra
Gamtos mokslų fakultetas
Gamtos tyrimų centras
Informatikos fakultetas
Matematikos ir statistikos katedra
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vilniaus universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml16.14 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

16
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.