Trenerių, vaikų ir tėvų sąveika kaip trimatė ugdomoji sistema

Abstract

Jaunasis sportininkas, tėvai, treneris – tai trys pagrindiniai elementai, atliekantys svarbiausią vaidmenį ugdomajame sportinės veiklos sąveikos procese. Tėvai, vaikai ir treneriai, motyvuotai dalyvaudami vaikų sportinėje veikloje, sudaro veiksmingą edukacinę sistemą. Šią sistemą galima apibūdinti kaip tęstinį visų trijų sistemos dalyvių palankios sąveikos procesą. Tačiau paskutinių metų tyrimai rodo, kad tokia trimatė edukacinė sistema nepakankamai plėtojama, nepakankamai pozityvi, ji gali būti efektyvesnė, jei bus naudojami tam tikri socialiniai įrankiai. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip ši sistema veikia, koks yra vaikų, trenerių ir tėvų bendravimo, t. y. jų sąveikos, ugdomasis vaidmuo vaikų sportinėje veikloje. Straipsnio tikslas – atskleisti vaikų, trenerių ir tėvų ugdomosios sąveikos sportinėje veikloje ypatumus. Taikyti mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodai. Mokslinės literatūros analizė atskleidė visų trijų sistemos narių dalyvavimo svarbą. Tėvų vaidmenį pasirenkant edukacinius metodus, kuriais siekiama ugdyti vaiko gebėjimus. Tėvų domėjimasis vaikų sportu skatina teigiamas emocijas, geresnius santykius su vaikais, poreikį gilinti žinias apie sportą ir vaikų ugdymą bei keičia tėvų suvokimą apie laisvalaikio praleidimo kokybę, keičia jų gyvenimo būdą. Trenerių vaidmuo išryškėja per galimybę paskatinti tėvų ir vaikų sąveiką sporte, pakeisti ne tik vaikų, bet ir tėvų supratimą apie sporto auklėjamąją reikšmę. Atlikdamas moderatoriaus, tarpininko, konsultanto vaidmenį, treneris gali padėti formuoti naujas vaikų auklėjimo šeimoje tradicijas, grindžiamas trenerio ir tėvų abipuse pagarba, savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu, siekiu dalytis atsakomybe už vaikų ugdymą. Nuo tėvų materialinės ir psichologinės paramos, fizinės ir emocinės vaiko gerovės užtikrinimo, trenerio pozityvios ugdymo strategijos, kompetencijos, autoriteto priklauso vaiko dalyvavimo sportinėje veikloje lygis, laipsnis ir tęstinumas. Taigi, nagrinėjama sistema gali būti apibūdinta kaip sportinis trikampis, trys vienas kitą veikiantys elementai – vaikai, tėvai ir treneriai. Užtikrinti teigiamą vaiko emocinę raidą ir norą sportuoti galima tik esant atviram, sąžiningam visų trijų šalių bendradarbiavimui. Nors globaliame kontekste mokslininkų dėmesys sportuojančių vaikų tėvų ir trenerių vaidmeniui pastaraisiais metais sulaukia nemažo dėmesio, tokie tyrimai aktualūs siekiant kurti edukacines programas ir metodikas, skatinančias efektyvesnę sportuojančių vaikų, trenerių ir tėvų sąveiką. Kadangi mokslinių šaltinių analizė atskleidė vyraujantį trumpalaikių tyrimų pobūdį, todėl lieka aktualūs įvairiapusiai, ilgalaikiai tyrimai, susiję su vaikų, trenerių ir tėvų tarpusavio santykių kaitos sporto aplinkoje vertinimu. Motivated participation of parents, children and coaches in youth sports activities create an effective educational system. This system can be described as a continuous process of positive interaction between the three elements of the system. Recent studies however show that such a three-dimensional education system is underdeveloped, is not positive enough and could be more effective if certain social instruments were used: more active engagement of parents in youth sports activities; pressure on children were replaced by motivation in psychologically favourable environment; coaches had continuous learning possibilities. The article analyses how this system functions, what is the educational effect of the collaboration between children, coaches and parents. The goal of the article is to disclose the characteristics of educational interaction of children, coaches and parents in youth sports activities. The following research methods are applied: scientific literature analysis and generalization methods. Scientific literature analysis revealed the importance of the three constituents of the education system. Parents choose the educations methods to be used in the training of their child’s abilities and skills. Parents’ interest in the child’s sports activities creates positive emotions, builds better relations with the child, creates the need to improve knowledge of sport and education, changes parents’ understanding about the quality of leisure time, and modifies their lifestyle. The role of coaches is revealed through the possibility to encourage the interaction of parents and children in sport, change the understanding of children and also of parents about the importance of sport as the means of education. Acting as a moderator, intermediary and a consultant, the coach can assist in developing education traditions in the family based on mutual respect, understanding and collaboration of the coach and parents, and commitment to share the responsibility for youth education. The level, degree and continuation of the child’s participation in sports activities depend on material and psychological support of the parents, physical and emotional wellbeing of the child, the coach’s positive education strategy, competence and authority. Therefore, the analysed system can be described as a triangle made of three interacting elements: children, parents and coaches. Positive emotional development of the child and willingness to train can only be ensured by open and conscientious collaboration of the three parties. Although recently significant attention to the role of parents and coaches of children in sports was given by the researchers globally, the research is more important for the designing of educational programmes and methodologies that promote a more effective interaction between children, coaches and parents. The analysis of literature sources revealed that the majority of the surveys and studies are crosssectional. That proves the relevance of multifaceted and longitudinal research into the change of relations between children, coaches and parents in the sporting environment.