Étude sur la construction faire+infinitif en tant qu'un mot analytique

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama konstrukcija faire+infinitif, kuri labai dažnai vartojama dabartinėje prancūzų kalboje, kartais vadinama veiksmažodine perifraze, veiksmažodiniu posakiu, forma, reiškiančia veiksmo būdą, tačiau nė vienas iš šių terminų neatskleidžia tikrosios šios lingvistinės konstrukcijos prigimties. Pirma, analitinio žodžio susidarymas yra leksikalizacijos proceso rezultatas. Antra, analitiniam žodžiui būdinga semantinė autonomija, jis yra konkretus ir vienareikšmis. Nekyla abejonių, kad konstrukcija faire infinitif taip pat kaip ir kiti panašūs posakiai šiuolaikinės prancūzų kalbos leksikoje padeda sudaryti naujus žodžius, bet šis procesas vyksta žodžių grupės leksikalizavimosi atveju. Jeigu posakiams faire valoir (= apprécier), faire mourir (= tuer), faire entrer (= introduire) bei panašiems ir galima suteikti leksikalizuotų posakių (iš tikrųjų analitinių žodžių) reikšmę, tai apie kitus to pasakyti negalima

The article deals with the linguistic construction faire+infinitif which is frequently used in Modem French. It is also referred to us as a verbal periphrasis, a verbal phrase or a form, expressing the character of the action. However, neither of these terms reveals the nature of this linguistic construction. First, building of an analytical word is the result of the process of lexicalization. Second, an analytical word is characterized by semantic autonomy. It is concrete and mononsemantic. There is no doubt that the construction faire infinitive as well as other types of similar expressions in Modern French lexis help to build new words, but this process takes places by lexicalization of a word group. The expressions faire valoir (= apprécier), faire mourir (= tuer), faire entrer (= introduire) and similar ones can be described as having the meaning of lexicalized expressions (from real analytical words). However, other expressions cannot be treated as the latter ones