| Abstract: | Rūšies kategorija šiuolaikinėje prancūzą kalboje — viena iš pačių sudėtingiausių problemų. Šio straipsnio tikslas — atskleisti įvairius lingvistų požiūrius į šią kategoriją. Galima būtų juos suskirstyti į dvi grupes: pirmieji teigia, jog rūšies kategorija egzistuoja šiuolaikinėje prancūzų kalboje, kiti jos nepripažįsta. Pirmajai grupei priklausantys lingvistai (G. Guillaume, A. Hamon, M. Grevisse, L. Pitskova, M. Riegel ir kiti) siūlo tokias rūšies formas: veikiamoji, neveikiamoji, sangrąžinė, savitarpio ir priežastinė. Šios problemos sprendimui rasti, pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks šios kategorijos turinys ir kokią opoziciją galima būtų laikyti rūšies kategorija. Visų pirma eina kalba apie konstrukciją etre + participe passe, nes kai kurie autoriai laiko šią konstrukciją neveikiamąja rūšimi. Tačiau šios konstrukcijos negalima laikyti rūšimi, nes 1) tik vienas veiksmažodis etre išreiškia laiką, o kita konstrukcijos dalis lieka nekaitoma, 2) net ne visus ga-lininkinius tiesioginius veiksmažodžius galima parašyti neveikiamąja rūšimi. Kai kurie autoriai (E. A. Référovskaïa, A. K. Vassiliéva) kalba apie sangrąžinę rūšį. Tačiau sangrąžinių veiksmažodžių negalima traktuoti rūšies kategorija, o tiktai sangrąžine forma, nes yra tokių veiksmažodžių, kurie vartojami tik sangrąžine forma (pvz. s 'ėvader, se repentir, s'enfuir). Kas dėl priežastinės rūšies konstrukcijoje faire + infinitif, tai ši konstrukcija taip pat negali reikšti rūšies kategorijos, nes morfologinį krūvį konstrukcijoje faire + infinitif gauna veiksmažodis faire, kuris gali būti asmenuojamas visais tiesioginės ir tariamosios nuosakos laikais, jis taip pat gali turėti visas liepiamosios nuosakos formas. Veiksmažodis faire taip pat vartojamas visomis neasmeninėmis formomis, tačiau neturi neveikiamosios rūšies
The category of voice in Modern French is one of the most controversial issues. The aim of this article is to reveal the diversity of approaches to the category of voice. These approaches could be roughly divided into two groups — the first group is that of linguists claiming that the category of voice exists in Modern French whereas the second group is that of linguists tending to deny its existence. The linguists belonging to the first group (G. Guillaume, A. Hamon, M. Grevisse, L. Pitskova, M. Riegel and others) propose the following forms of the category of voice: active, passive, reflexive, reciprocal and causative. To solve the problem, we need to find out the content of the category and an opposition which can be considered the category of voice. Firstly, let us consider the construction etre + participe passe so that some linguists treat this construction as the category of voice |
