Quelques regards critiques sur la voix du verbe en français contemporain
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2007 |
Rūšies kategorija šiuolaikinėje prancūzą kalboje — viena iš pačių sudėtingiausių problemų. Šio straipsnio tikslas — atskleisti įvairius lingvistų požiūrius į šią kategoriją. Galima būtų juos suskirstyti į dvi grupes: pirmieji teigia, jog rūšies kategorija egzistuoja šiuolaikinėje prancūzų kalboje, kiti jos nepripažįsta. Pirmajai grupei priklausantys lingvistai (G. Guillaume, A. Hamon, M. Grevisse, L. Pitskova, M. Riegel ir kiti) siūlo tokias rūšies formas: veikiamoji, neveikiamoji, sangrąžinė, savitarpio ir priežastinė. Šios problemos sprendimui rasti, pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks šios kategorijos turinys ir kokią opoziciją galima būtų laikyti rūšies kategorija. Visų pirma eina kalba apie konstrukciją etre + participe passe, nes kai kurie autoriai laiko šią konstrukciją neveikiamąja rūšimi. Tačiau šios konstrukcijos negalima laikyti rūšimi, nes 1) tik vienas veiksmažodis etre išreiškia laiką, o kita konstrukcijos dalis lieka nekaitoma, 2) net ne visus ga-lininkinius tiesioginius veiksmažodžius galima parašyti neveikiamąja rūšimi. Kai kurie autoriai (E. A. Référovskaïa, A. K. Vassiliéva) kalba apie sangrąžinę rūšį. Tačiau sangrąžinių veiksmažodžių negalima traktuoti rūšies kategorija, o tiktai sangrąžine forma, nes yra tokių veiksmažodžių, kurie vartojami tik sangrąžine forma (pvz. s 'ėvader, se repentir, s'enfuir). Kas dėl priežastinės rūšies konstrukcijoje faire + infinitif, tai ši konstrukcija taip pat negali reikšti rūšies kategorijos, nes morfologinį krūvį konstrukcijoje faire + infinitif gauna veiksmažodis faire, kuris gali būti asmenuojamas visais tiesioginės ir tariamosios nuosakos laikais, jis taip pat gali turėti visas liepiamosios nuosakos formas. Veiksmažodis faire taip pat vartojamas visomis neasmeninėmis formomis, tačiau neturi neveikiamosios rūšies.
Konstrukcija faire + infinitif neturi svarbiausio rūšies kategorijai priklausančio dvinario charakterio kriterijaus. Gramatiniai niuansai, išreikšti šia konstrukcija, yra labai įvairūs, turint galvoje, kad veiksmažodis faire nėra visiškai praradęs leksinės reikšmės. Be to, pastaruoju metu dėl rūšies kategorijos egzistavimo prancūzų kalboje imama rimtai abejoti, o A. Sauvageot visiškai ją paneigia.
However, this construction cannot be treated as voice for the following reasons: firstly, only the verb etre has an expression of tense whereas the rest of the construction has not; secondly, not even all transitive verbs can be used in the passive voice. Some linguists (E. A. Referovskaïa, A. K. Vassiliéva) introduce the concept of the reflexive voice. However, reflexive verbs cannot be treated as the category of voice — they simply are reflexive verbs for the reason that some of such verbs can only be used as reflexives e.g. 5 'evader, se repentir, s 'enfuir. As far as the causative voice in the construction faire + infinitif is concerned, it could be noted that this construction cannot have an expression of the category of voice for the reason that the "morphological load" is carried only by the verb faire which can be conjugated in all tenses of indicative and subjunctive moods as well as it can have all forms of the imperative mood. The verb faire can be used in all verbal forms but cannot be used in the form of the passive voice. The construction faire + infinitif does not possess the criterion of the dual nature which is the most important for the category of voice. The grammatical nuances expressed by this construction can differ greatly having in mind the fact that the verb faire has not lost the lexical meaning entirely. Moreover, the existence of the category of voice in the French language is seriously doubted recently and A. Sauvageot denies its existence flatly.
The category of voice in Modern French is one of the most controversial issues. The aim of this article is to reveal the diversity of approaches to the category of voice. These approaches could be roughly divided into two groups — the first group is that of linguists claiming that the category of voice exists in Modern French whereas the second group is that of linguists tending to deny its existence. The linguists belonging to the first group (G. Guillaume, A. Hamon, M. Grevisse, L. Pitskova, M. Riegel and others) propose the following forms of the category of voice: active, passive, reflexive, reciprocal and causative. To solve the problem, we need to find out the content of the category and an opposition which can be considered the category of voice. Firstly, let us consider the construction etre + participe passe so that some linguists treat this construction as the category of voice.