Kinestetinio mokymosi stiliaus sąsajos su fiziniu aktyvumu ir atletiniu tapatumu

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti aštuntų klasių mokinių kinestetinio mokymosi stiliaus raišką ir sąsajas su jų fiziniu aktyvumu bei atletiniu tapatumu. Tyrimo objektas – aštuntų klasių mokinių kinestetinio mokymosi stiliaus raiška ir sąsajos su fiziniu aktyvumu bei atletiniu tapatumu. Hipotezė: moksleiviai, kurių ryškesnis kinestetinis mokymosi stilius, yra fiziškai aktyvesni ir aukštesnio atletinio tapatumo nei moksleiviai, kurių ryškesnis vizualinis arba audialinis mokymosi stilius.

Tyrime dalyvavo vieno Lietuvos miesto X progimnazijos visų aštuntų klasių mokiniai (n = 67, iš jų 41 vaikinas). Tiriamųjų mokymosi stiliaus (audialinio, vizualinio ir kinestetinio) raiškai nustatyti buvo naudojamas elektroninės versijos klausimynas „Koks mano mokymosi stilius?“ (Sičiūnienė ir kt., 2010), sudarytas iš 40 klausimų / teiginių su pateiktais pasirenkamaisiais atsakymais. Atsakius į visus klausimus buvo parodomi apibendrinti rezultatai: šalia nurodyto mokymosi stiliaus parašytas jį atitinkančių moksleivio pasirinktų atsakymų skaičius. Didžiausias pasirinktų atsakymų skaičius (balas) parodo tiriamojo vyraujantį mokymosi stilių. Antrasis klausimynas naudotas tiriamųjų fizinio aktyvumo laisvalaikiu lygiui nustatyti (Godin, Shephard, 1997) ir jų atletiniam tapatumui atskleisti (Anderson et al., 2007). Buvo vertinami keturi pagrindiniai atletinio tapatumo komponentai: išvaizda, sportinė kompetencija, fizinio aktyvumo svarba, socialinis kitų asmenų (tėvų, draugų, mokytojų) paskatinimas būti fiziškai aktyviam.

Tyrimo duomenų analizei taikyti standartiniai aprašomosios statistikos metodai: aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentinė išraiška. Skirtumų tarp grupių lyties aspektu patikimumui nustatyti taikyta dispersinė analizė (ANOVA). Sąsajos tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo bei atletinio tapatumo nustatytos taikant Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientą (r). Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinės duomenų analizės paketą SPSS 17.0.

Nustatyta, kad visų tiriamųjų (aštuntų klasių mokinių) dominuojantis (preferencinis) mokymosi stilius yra kinestetinis. Analizuojant mokymosi stilių raišką lyties aspektu paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai skiriasi tik vizualinio mokymosi stiliaus rezultatai: merginų grupėje šis stilius pasireiškia stipriau nei vaikinų (atitinkamai 11,2 ± 2,8 ir 9,2 ± 2,1 balo; p < 0,01). Taip pat nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų savo laisvalaikiu yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų būti fiziškai aktyviems bent valandą kasdien, kai veiklos intensyvumas vidutinis arba didelis. Lyginant lyties aspektu, didesnis procentas merginų nei vaikinų buvo nepakankamai fiziškai aktyvios (atitinkamai 69,2 ir 58,5 %). Merginos dažniau nei vaikinai užsiima mažo intensyvumo fiziniu aktyvumu (p < 0,01). Bendras visų tiriamųjų atletinis tapatumas (AT) buvo aukštesnis už vidutinį, t. y. vidutiniškai daugiau nei 3 balai iš 5. Lyginant lyties aspektu atletinio tapatumo raišką apskritai, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau AT komponentas „Draugų paskatinimas“ labiau aktualus merginoms nei vaikinams (atitinkamai 3,5 ± 0,7 ir 2,8 ± 1,0 balo; p < 0,01). Sąsajų tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo nebuvo nustatyta, tačiau tyrimas atskleidė, kad visų tiriamųjų kinestetinis mokymosi stilius yra reikšmingai susijęs su tokiais atletinio tapatumo komponentais kaip „Draugų paskatinimas“ ir „Mokytojų paskatinimas“ (r = 0,27; p < 0,05).

Tyrime iškelta hipotezė pasitvirtino iš dalies, nes statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos su dviem atletinio tapatumo komponentais, o sąsajų tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo nebuvo nustatyta. The aim of this research was to investigate the 8th grade pupils’ kinesthetic learning style relationships with their physical activity and athletic identity.

The research object – the 8th grade pupils’ kinesthetic learning style relationships with their physical activity and athletic identity.

Hypothesis. Pupils with more strongly expressed kinesthetic learning style are more physically active and have higher athletic identity than pupils with more strongly expressed visual or auditory learning styles.

Methods. The participants were all 8th grade schoolchildren (n=67, of them boys – 41) of X school of one Lithuanian city. To evaluate their learning styles (visual, auditory, and kinesthetic) the electronic questionnaire „What is my learning style?“, made of 40 questions/statements with optional answers, was used (Sičiūnienė et al., 2012). After answering all the questions, the summarized results would be provided, i.e. next to each learning style a sum of answers (a score) would be indicated. The learning style that received the highest amount of chosen answers would be nominated as dominating. Another questionnaire was used to assess the leisure time physical activity (PA) of adolescents (Godin, Shephard, 1997) and their athletic identity (AI) (Anderson et al., 2007). The following components of AI were evaluated: appearance, competence, importance/commitment, and encouragement/support from others (parents, friends, teacher/other adult). Statistical analysis: Standard descriptive methods were used to analyze research data, i.e. means, standard deviations, percentage. Statistical comparisons between gender groups were made using analysis of variance (ANOVA). Pearson product moment correlation coefficients were computed to evaluate the relationships of kinesthetic learning style with PA and AI. The level of significance was set at p<0.05. All statistical analyses were performed using SPSS 17.0 package for Windows.

Results. It was found that all of the respondents’ (8th grade pupils’) dominant (preferential) learning style was kinesthetic. Girls had stronger expressed visual learning style than boys (11.2 ± 2.8 and 9.2 ± 2.1 score, respectively; p<0.01). It was found that more than a half of the subjects were not sufficiently physically active in their spare time and do not meet the World Health Organization (WHO) recommendations, i.e. to be physically active for at least an hour every day, when the intensity level of the activity is moderate - to- vigorous. Higher percentage of girls than boys were not enough physically active (69.2 and 58.5%, respectively). Girls more often than boys take part in low intensity physical activity (p<0.01). The total athletic identity (AI) of all participants was estimated to be higher than the average, i.e. beyond 3 points out of 5. In respect to gender, no statistically significant differences in total AI were found, although girls value higher than boys the AI component „Support from friends“ to be physically active (3.5 ± 0.7 and 2.8 ± 1.0 points, respectively; p<0.01). There were no significant correlations between adolescents’ kinesthetic learning style and their physical activity, nevertheless two components of AI (i.e. „Support from friends“ and „Encouragement from teachers“) were related to kinesthetic learning style of 8th grade students (r=0.27; p<0.05).

Conclusions. The hypothesis of this study was confirmed partly, because statistically significant associations of kinesthetic learning style of 8th grade schoolchildren were found only with two AI components, but not with physical activity.