Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/93482
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Gorashchenco, Alexandr;Ghermanov, Ghennadii;Korobeinikov, Gheorghii;Povestca, Lazari
Title: Model characteristics of the motor training state of athletes specialized in triple jump
Other Title: Trišuolininkų judėjimo parengtumo modelinių rodiklių būklė
Is part of: Sporto mokslas, 2016, nr. 3, p. 9-15
Date: 2016
Keywords: Model;Sport result;Motor training;Triple jump;Modelis;Sportinis rezultatas;Judėjimo parengtumas;Trišuolis
Abstract: Experts consider that training process is a complete system where, at every stage of portsmanship formation, particular specific features and didactic tasks are solved. The specificity of didactic tasks predetermines the direction of long-term sport training or certain phases of it. Accomplishment of preparedness “objective tasks” appropriate for athlete’s age, which are expressed with forecast result and suitable motor readiness mode characteristics value, makes efficiency of used didactic tasks evident. Therefore, athletes’ preparedness requirements setting should determine the value of parameters, considering the age specification of the long-term sport skills formation. Thereby, the training process that promotes stability at the demonstration of predictable result and matches the criterion of result achievement timeliness may be regarded as the effective one. Some scientific works testify as a rate (model characteristic) of “min-max values” (50,0-99,7 % from sample battery); average statistical value; minimum-required value; maximum-permissible value, etc. However, their variety in evaluation criteria, in the tests content, with the choice of norm parameters considerably decreases their informativity. The aim of the research is to form the battery of the tests and to calculate model characteristics of the motor readiness for triple jumpers (14-19 years). The research has used methodology and algorithm for sport result modelling and motor readiness index developed in VNIIFK. The base for model description calculation was the data received from long jumpers of age 14-19 (n=134) testing and retrospective analysis of the rates being investigated in triple jumpers of high professional skills (n=52). Results of the research show that using different methodologies and technologies, while defining the characteristics of athletes’ motor readiness, essentially decreases level of their informativity for professional experts as the valuation of the training effectiveness criterion. The identified readiness models are most often implied as the indices of functional optimum to the condition, which we should aspire to. In order to increase their informativity, the efforts were placed to define the model parameters by combining two approaches to generating database for the following calculation that was on the base of symbiosis of “slices” and retrospective methods. The found results have been used to calculate the fluctuations range of required values. These values variation within determined limits obtains standard characteristics and allows showing as an interval for the necessary level of athletes’ readiness at the age-related aspect.
Treniruotės procesas sporto specialistų yra vertinamas kaip visuminė sistema, kurios kiekviename meistriškumo raidos etape sprendžiami specifiniai didaktiniai uždaviniai. Praktikoje realizuojamų didaktinių uždavinių specifika lemia sportininkų rengimo kryptis tiek daugiamečio rengimo metu, tiek ir atskirais jo etapais. Didaktikos uždavinių realizacijos efektyvumo laipsnis priklauso nuo sportininkams keliamų judėjimo parengtumo uždavinių ir rezultatų prognozės kiekvienu amžiaus tarpsniu. Todėl sudarant sportininkų judėjimo parengtumo modelinius rodiklius reikia atsižvelgti į sportininkų amžių ir jų meistriškumo lygį. Efektyviu bus galima pripažinti tokį treniruotės procesą, kuris leis ne tik stabiliai pasiekti prognozuotą rezultatą, bet ir pasiekti šį rezultatą reikiamu metu. Literatūros šaltiniuose kaip modelinių charakteristikų norma yra pateikiamos minimalios ir maksimalios rodiklių reikšmės (50,0–99,7 % bendros visumos), aritmetinis vidurkis, minimali būtina reikšmė, maksimaliai leidžiama reikšmė ir t. t. Tačiau literatūros šaltiniuose pastebima testų rinkinio vertinimo kriterijų įvairovė, todėl normos parametrų pasirinkimas apsunkina jų informatyvumą. Tyrimo tikslas – testų rinkinio 14–19 metų trišuolininkams pasirinkimas ir judėjimo parengtumo modelinių rodiklių sudarymas. Tyrimo metu taikyta sportininkų judėjimo parengtumo ir sportinių rezultatų modelių sudarymo metodologija ir algoritmas. Judėjimo parengtumo modelinės charakteristikos sudarytos naudojant duomenis, gautus testuojant 14– 19 metų (n = 134) ir didelio meistriškumo trišuolininkus (n = 52), retrospektyvinės analizės metodu. Tyrimo rezultatai parodė, kad įvairių metodologijų ir technologijų naudojimas sportinėms modelinėms judėjimo parengtumo charakteristikoms kaip treniruotės proceso efektyvumo vertinimo kriterijui nustatyti labai sumažina jų informatyvumą praktinėje veikloje. Sudaryti sportininkų parengtumo modeliai dažniausiai suprantami kaip funkcinio optimumo rodikliai, kurių reikia siekti norint padidinti informatyvumą. Tyrimo metu buvo nustatyti parengtumo modeliniai rodikliai sujungiant du jų duomenų bazės formavimo būdus – pjūvių simbiozės ir retrospektyvinį. Gauti tyrimų duomenys leido apskaičiuoti reikšmių svyravimų diapazoną, priklausantį nuo sportininkų amžiaus.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2016.26
https://hdl.handle.net/20.500.12259/93482
Appears in Collections:Sporto mokslas, 2016, Nr. 3

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

78
checked on May 30, 2020

Download(s)

36
checked on May 30, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.