Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/93472
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Galeja, Zinta;Paeglītis, Alvis
Title: The change of parameters characterizing respiratory cycle after reflector irritation
Other Title: Kvėpavimo ciklo rodiklių kaita atliekant reflektorinį dirginimą
Is part of: Sporto mokslas, 2016, nr. 3, p. 37-41
Date: 2016
Keywords: Rib mobility;Manipulation of vertebral column segments;Šonkaulių paslankumas;Stuburo segmentų valdymas
Abstract: In the literature, it was established that the pulmonary function changes, changing only some of the pulmonary function providing mechanism parameters such as individual rib movement and the left and right ribs synchronous operation, affect not only the respiratory system but also other body systems. When talking of the respiratory system evaluation, methods that emphasize the measurements of all the thorax as a whole are described as well. The aim of the study was to find out how reflector irritation affects parameters that characterize respiratory cycle in the level of vertebral column segments C0-C3 and C6 -Th3. The research included 20 men of age 20-25 with a common feature of the deep neck flexor muscle functional weakness. To assess their ribs pair (3rd, 4th, 5th) mobility and movement asymmetry between right and left ribs of the body, photogrammetric method was used. And the method of spirometry was employed to evaluate pulmonary vital capacity. As to evaluate results, methods of mathematical statistics were used in the study. Results: Analysing ribs movements during respiratory cycle before reflector irritation along X axis, it was estimated: 3rd right rib moved 2,95 ± 0,13 cm and 3rd left moved 2,88 ± 0,14 cm; 4th right rib moved 3,01 ± 0,67 cm and 4th left moved 2,94 ± 0,15 cm; 5th right rib moved 3,25 ± 0,14 cm and 5th left moved 3,04 ± 0,16 cm. After the reflector irritation along X axis, movements have increased and these changes are considered as statistically significant (α ≤ 0.05). Analysing rib movements during respiratory cycle before reflector irritation along Y axis, it was estimated: 3rd right rib moved 1,83± 0,07 cm and 3rd left moved 1,80 ± 0,06 cm; 4th right rib moved 2,15 ± 0,07 cm and 4th left moved 2,29 ± 0,08 cm; 5th right rib moved 2,44 ± 0,09 cm and 5th left moved 2,54 ± 0,09 cm. After the reflector irritation along Y axis, movements increased and these changes are considered as statistically significant (α ≤ 0.05). Vital capacity was estimated 5,55 ± 0,09 l before reflector irritation and after irritation it increased up to 5.83 ± 0.09 l. These changes are statistically significant (α ≤ 0.05). Conclusions: Reflector irritation of neck segments causes adaptation processes of the whole organism and through the neural regulation influence separate motions of ribs.
Literatūros šaltiniuose pateikiama įrodymų, kad plaučių funkcijos pokyčiai, turintys įtakos tik kai kuriems plaučių funkciją užtikrinančio mechanizmo parametrams (tokiems kaip individualus šonkaulio judesys bei sinchroninis kairio ir dešinio šonkaulio judėjimas), veikia ne tik kvėpavimo, bet ir kitas organizmo sistemas. Literatūroje, nagrinėjančioje kvėpavimo sistemos vertinimą, daug dėmesio skiriama metodams, tiriantiems visos krūtinės ląstos funkcionavimą. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip reflektorinis dirginimas veikia rodiklius, apibūdinančius kvėpavimo ciklą stuburo slankstelių C0-C3 ir C6-Th3 srityje. Tyrime dalyvavo 20 vyrų, kurių amžius 20–25 metai. Jiems visiems buvo būdinga silpna kaklo giluminio lenkiamojo raumens funkcija. 3‑iojo, 4‑ojo ir 5‑ojo šonkaulių poriniam mobilumui ir judėjimo tarp dešinio ir kairio šonkaulio asimetrijai įvertinti buvo naudojamas fotogrametrijos metodas. Plaučių gyvybinis tūris buvo vertinamas spirometrijos metodu. Rezultatams skaičiuoti ir vertinti naudoti matematinės statistikos metodai. Šonkaulių judėjimo per kvėpavimo ciklą prieš reflektorinį dirginimą X ašyje analizė parodė 3‑iojo dešinio šonkaulio judėjimą 2,95 ± 0,13 cm, 3‑iojo kairio šonkaulio judėjimą 2,88 ± 0,14 cm; 4‑ojo dešinio šonkaulio judėjimą 3,01 ± 0,67 cm, 4‑ojo kairio šonkaulio judėjimą 2,94 ± 0,15 cm; 5‑ojo dešinio šonkaulio judėjimą 3,25 ± 0,14 cm, 5‑ojo kairio šonkaulio judėjimą 3,04 ± 0,16 cm. Po reflektorinio dirginimo X ašyje šie judesiai didėjo, nustatyti statistiškai reikšmingi pokyčiai (α ≤ 0,05). Šonkaulių judėjimo per kvėpavimo ciklą prieš reflektorinį dirginimą Y ašyje analizė parodė 3‑iojo dešinio šonkaulio judėjimą 1,83 ± 0,07 cm, 3‑iojo kairio šonkaulio judėjimą 1,80 ± 0,06 cm; 4‑ojo dešinio šonkaulio judėjimą 2,15 ± 0,07 cm, 4‑ojo kairio šonkaulio judėjimą 2,29 ± 0,08 cm; 5‑ojo dešinio šonkaulio judėjimą 2,44 ± 0,09 cm, 5‑ojo kairio šonkaulio judėjimą 2,54 ± 0,09 cm. Po reflektorinio dirginimo Y ašyje šie judesiai didėjo, nustatyti statistiškai reikšmingi pokyčiai (α ≤ 0,05). Tiriamųjų gyvybinis plaučių tūris buvo 5,55 ± 0,09 litrai prieš dirginimą, po dirginimo jis padidėjo iki 5,83 ± 0,09 litrų. Pokytis buvo statistiškai reikšmingas (α ≤ 0,05). Išvada: reflektorinis kaklo segmentų dirginimas sukelia adaptacinius viso organizmo procesus ir per nervinį reguliavimą daro įtaką atskiriems šonkaulių judesiams.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2016.30
https://hdl.handle.net/20.500.12259/93472
Appears in Collections:Sporto mokslas, 2016, Nr. 3

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

62
checked on May 31, 2020

Download(s)

18
checked on May 31, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.