| Abstract: | Nustatyta, kad vyrai gali pasiekti didesnę absoliučiąją raumenų jėgą, tačiau jie yra mažiau atsparūs nuovargiui nei moterys. Taip pat senyvo amžiaus suaugusieji gali ilgiau palaikyti santykinai submaksimalią jėgą nei jaunesnio amžiaus suaugę asmenys, nors senėjimo procesas neatsiejamas nuo žymaus raumenų masės ir jėgos sumažėjimo. Tačiau vis dar nėra aiškūs lyties skirtumai amžiaus aspektu tiriant motorinės sistemos nuovargį po maksimalių izometrinių susitraukimų, kadangi nuovargis priklauso nuo užduoties pobūdžio, trukmės, intensyvumo ir testuojamų raumenų grupės. Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingo amžiaus ir lyties suaugusiųjų keturgalvio šlaunies raumens nuovargio po nepertraukiamo maksimalių pastangų izometrinio krūvio skirtumus.
Tyrime dalyvavo 24 jauni (18–29 m.) ir 20 senyvo amžiaus (65–75 m.) vyrų ir moterų. Prieš eksperimentines procedūras tiriamiesiems buvo atlikti antropometriniai matavimai TBF‑300 kūno kompozicijos analizatoriumi „Tanita“ (West Drayton, UK). Vėliau atlikti baziniai matavimai: maksimalioji valinga jėga (MVJ) įvertinta dinamometru (System 3; Biodex Medical Systems, Shirley, NY, USA), nevalinga jėga (20 Hz, 100 Hz) įvertinta naudojant elektrostimuliaciją (MG 440; Medicor, Budapest, Hungary). Eksperimentą sudarė nepertraukiamas, 30 s trunkantis izometrinis krūvis, kuriam atlikti reikia maksimalių keturgalvio šlaunies raumens susitraukimų, su įterpto impulso (P100TT) metodika, kuria apskaičiuojamas centrinės aktyvacijos rodiklis (CAR). Po eksperimento praėjus 5 ir 10 min įvertintas valingos (MVJ) ir nevalingos (20 Hz, 100 Hz) jėgos atsigavimas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad pradinės jaunų tiriamųjų nevalingos jėgos, MVJ ir CAR reikšmės buvo didesnės nei senyvo amžiaus tiriamųjų. Taip pat vyrai pasiekė didesnę MVJ ir aukštesnį CAR nei to paties amžiaus moterys (p < 0,05). 30 s krūvio metu MVJ sumažėjo visų grupių tiriamųjų (p < 0,05), tačiau lyties aspektu statistiškai reikšmingas MVJ skirtumas išliko tik tarp jaunų tiriamųjų (p < 0,05). MVJ rodikliai po 10 min iki pradinio lygio grįžo visų grupių tiriamųjų (p < 0,05). Varginančio krūvio metu CAR reikšmingai nepakito tik senyvo amžiaus moterų. Jaunų tiriamųjų CAR iki pradinio lygio grįžo jau po 5 min (p < 0,05), tačiau senyvo amžiaus vyrų CAR pradinį lygį pasiekė praėjus 10 min. Jauniems vyrams pasireiškė didesnis periferinis nuovargis nei kitoms grupėms (p < 0,001). Periferinis nuovargis skyrėsi amžiaus aspektu, tačiau lyties įtakos nenustatyta.
Pagrindinės tyrimo išvados: senyvo amžiaus moterys buvo atsparesnės nuovargiui nei to paties amžiaus vyrai ir jauni suaugusieji, nes varginančio krūvio metu MVJ, nors sumažėjo visų grupių tiriamųjų, labiausiai sumažėjo jauno amžiaus tiriamųjų. Taip pat senyvo amžiaus moterų centrinės aktyvacijos lygis buvo žemesnis nei kitų grupių, o lėčiausiai sunormalėjo senyvo amžiaus vyrams. Didesnis periferinis nuovargis nustatytas jauniems vyrams nei moterims, taip pat ir jauniems nei senyvo amžiaus suaugusiesiems.
Numerous studies have shown that males can generate a higher absolute muscle force, but are less fatigue resistant comparing to females. Even thought aging is accompanied by substantial reductions in muscle mass and strength, it is known, that older adults can sustain a relative submaximal force for a longer duration than young adults. However, findings of quadriceps muscle fatigue after maximal isomeric contractions (MVC) are not well understood, because motor fatigue is task specific and depends of sex, age and the muscle group tested. Thus the aim of our study was to assess gender differences of fatigue from sustained maximal-effort isometric contraction of the knee extensors in older adults.
Twenty four young (18–29 years) and twenty older (65–75 years) males and females volunteered to participate in experimental trial. Before experimental procedures anthropometric variables of the subjects were measured (TBF-300 body composition scale „Tanita“ (West Drayton, UK). Subsequently, baseline measures were done: the maximal voluntary contraction (MVC) of knee extensor muscles was measured using an isokinetic dynamometer (System 3; Biodex Medical Systems, Shirley, NY, USA), then involuntary torques were superimposed with electrostimulation of 20Hz and 100Hz stimuli (MG 440; Medicor, Budapest, Hungary). After baseline measures sustained maximum-effort fatiguing contraction of 30 s was conducted. The PTT100 stimulus was superimposed also on the 30-s contraction to asses central activation ratio (CAR). After 5 and 10 min recovery of involuntary (20Hz,100Hz) and voluntary force (MVC) was assessed.
Results of our study revealed that baseline involuntary torque, MVC and CAR values of young subjects were greater than older adults (p 0.05). P20 variables of older adults did not changed, but P100 torque values decreased significantly in all groups during fatiguing contraction (p > 0.05). Significant age interaction established in all groups, but sex interaction imposed only in young adult’s baseline measurements (p 0.05), and here was no sex impact observed.
Main findings of our study are that older females were more fatigue resistant than older males and young adult groups, whereas MVC decreased in all groups, but the greatest decline established in young adult groups. Moreover, central activation ratio of older females was lower than other groups and recovery of CAR was the slowest in older men group. There was an age-induced peripheral fatigue difference, when young had greater peripheral fatigue then older, and young males suffered greatest peripheral fatigue between all of the groups. |
