Sporto raiška Lietuvos politinių partijų, pretenduojančių patekti į Lietuvos Respublikos Seimą 2016–2020 m. kadencijai, programose

Abstract

Tyrimo tikslas – išanalizuoti politinių partijų, pretenduojančių patekti į Lietuvos Respublikos Seimą 2016–2020 m. kadencijai, programose įrašytus šalies sporto sistemos funkcionavimą apibūdinančius (apibrėžiančius) teiginius, ištirti politinių partijų suinteresuotumą plėtoti sporto sistemą, įvertinti partijų programinių teiginių atliepimą visuomenės lūkesčiams, tarptautinėms direktyvoms. Tyrimo tikslui įgyvendinti buvo taikomi empiriniai tyrimo metodai, kurie, remiantis Tidikio (2003) klasifikacija, įvardijami kaip dokumentų analizės ir turinio (kontent) analizės.

Išanalizavus politinių partijų, siekiančių patekti į Seimą, programas paaiškėjo, kad teiginių apie sporto politiką kiekybė nesikeičia. Politinių partijų programose įrašyti sporto sistemos plėtojimo teiginiai suskirstyti į septynias grupes: švietimo per sportinę veiklą bendrojo ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatinimo, sporto infrastruktūros, sporto visiems, neįgaliųjų sporto, sporto finansavimo ir bendrąją.

Didžiausia politinių partijų programose sporto politikos teiginių grupė – švietimo per sportinę veiklą bendrojo ugdymo įstaigose, beveik trečdalis teiginių. Visuomenės sveikatinimo per sportinę veiklą grupę sudaro ketvirtadalis teiginių. Sporto infrastruktūros plėtotę apibūdina 16 % visų partijų sporto politikos teiginių, sporto sistemos finansavimo valdymą – 13 % teiginių. Bendrieji sporto sistemos funkcionavimo teiginiai sudaro dešimtadalį, sportui visiems teiginiai – 4 %, neįgaliųjų fizinio aktyvumo ir sporto teiginiai – 2 % visų partijų sporto politikos teiginių.

Labiausiai suinteresuotų plėtoti sportą partijų grupę sudaro Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Darbo partija, labai suinteresuotų – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, santykinai suinteresuotų – Lietuvos žaliųjų partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, santykinai nesuinteresuotų – Tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, partija „Jaunoji Lietuva“, nesuinteresuotų – politinė partija „Lietuvos sąrašas“ ir Lietuvos centro partija.

Geriausiai sporto politikos teiginius savo 2016 m. rinkimų į Seimą programose išreiškė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Geriausiai 2014 m. priimtos rezoliucijos „Dėl sporto politikos“ susitarimų laikėsi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

Darbo partija pagal 2008 m. Seimo rinkimams parengtoje programoje išreikštus sporto politikos teiginius buvo priskirta prie labai suinteresuotų plėtoti sportą grupės. Ši partija inicijavo 2014 m. rezoliucijos „Dėl sporto politikos“ priėmimą.

Labiausiai suprastėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programa. Ši politinė partija 2008 m. buvo labiausiai suinteresuota plėtoti sportą. Research aim: to analyse the statements reflecting the functioning of the national sport system expressed in the programmes of political parties striving to be elected to the Parliament of the Republic of Lithuania for the term 2016–2020; to explore the interest of political parties in the development of the sport system; to assess programme statements of the parties to meet the society needs and international directives.

Research object focuses on the statements reflecting the functioning of the national sport system expressed in the programmes of political parties striving to be elected to the Parliament of the Republic of Lithuania for the term 2016–2020.

Research methods. Implementing the research aim, empirical research methods which, referring to the classification proposed by R. Tidikis (2003), are named as document analysis and content analysis have been applied.

Conclusions:

1. The quantity of statements reflecting sport policy in the programmes of political parties striving to be elected to the Parliament remains stable. The statements on development of the sport system included into the programmes of political parties are divided into seven groups: education through sport activities in comprehensive education institutions, public health promotion, sport infrastructure, sport for all, sport of the disabled, funding of sport, general.

2. The most expressed group of the statements on sport policy of political parties deals with education through sport activities in comprehensive education institutions; it constitutes almost one third of the statements. The group of public health promotion through sport activities constitutes one fourth of the statements. Statements reflecting development of sport infrastructure include 16% of all sport policy-related statements of political parties. Management of the funding of the sport system was reflected by 13% of the statements. General statements on the functioning of the sport system cover one tenth, statements promoting sport for all – 4%, statements dealing with physical activity and sport of the disabled – 2% of all sport policy-related statements of political parties.

3. The group of parties which are most interested in development of sport consists of Lithuanian Freedom Union (liberals), the Liberal Movement of the Republic of Lithuania and the Labour Party of Lithuania; the highly interested are the Electoral Action of Poles in Lithuania–Union of Christian Families, the Social Democratic Party of Lithuania, the Homeland Union–Lithuanian Christian Democrats; the relatively interested are Lithuanian Green Party, the Party of Order and Justice; the relatively uninterested are the Nationalist Union, Lithuanian Peasant and Greens Union, Lithuanian People’s Party, the Party “Young Lithuania”; the uninterested are the Political Party “The Lithuanian List” and Lithuanian Centre Party.

4. The statements on sport policy have been best expressed in the Parliament election programmes for 2016 by Lithuanian Freedom Union (liberals) and the Liberal Movement of the Republic of Lithuania. The agreements of the resolution “On Sport Policy” that has been approved in 2014 were best implemented by Lithuanian Freedom Union (liberals), the Liberal Movement of the Republic of Lithuania and the Labour Party of Lithuania.

5. According to the statements on sport policy manifested in the programme prepared before the elections to the Parliament in 2008, the Labour Party of Lithuania was attributed to the group of the highly interested in the development of sport. This party initiated the approval of the resolution “On Sport Policy” in 2014.

6. The most numerous decline has been found in the programme of the Homeland Union–Lithuanian Christian Democrats. This political party was most interested in development of sport in 2008.