Dirvoje yrančių žieminių rapsų liekanų lakiųjų organinių junginių alelopatinė įtaka dirviniam garstukui
Eksperimentas atliktas 2018–2019 m. Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje (54°53' N, 23°50' E) Kauno r. Eksperimento dirvožemis Calcari Endohypogleyic Luvisol (drenuotas). Tyrimų objektas – žieminis rapsas (Brassica napus L.) ir jo skirtingų morfologinių dalių liekanos: kūlenos, ražienojai ir šaknys, paveiktos biopreparatais ir srutomis. Dirvino garstuko (Sinapis arvensis L.) sėklos. Tyrimų tikslas – įvertinti ir nustatyti biopreparatais ir srutomis paveiktų žieminių rapsų skirtingų morfologinių dalių liekanų – ražienojų, šaknų ir kūlenų (po derliaus nuėmimo, dirvoje išbuvusių du, septynis ir keturiolika mėnesių) – alelopatinį poveikį segelatiniai florai (dirvinio garstuko sėklų dygimui ir jų daigų paviršiaus plotui). Tyrimų planas – nuėmus rapsų sėklų derlių, surinkti žieminių rapsų skirtingų morfologinių dalių liekanų ėminiai, susmulkinti 2–3 cm kapojais ir sudėti į 9 × 12 cm dydžio plastikinio tinklo maišelius. 28 maišeliai su kūlenomis paveikti biopreparatu BIO1, 27 maišeliai paveikti srutomis ir 28 maišeliai paveikti srutomis ir biopreparatu BIO2. Po 14 maišelių su ražienojais paveikti biopreparatu BIO1, srutomis bei srutomis ir biopreparatu BIO2. Taip pat po 14 maišelių su rapsų šaknimis buvo paveikti biopreparatu BIO1, srutomis bei srutomis ir biopreparatu BIO2. Alelocheminių medžiagų nustatymams naudotas dujinis chromatografas Perkin Elmer Clarus 680 (GC/FID) su Split/Splitless inžektoriumi ir masių detektoriumi. Daigų paviršiaus plotas buvo nustatomas šaknų ploto matuokliu Delta-T Devices. Tyrimams iš kiekvienos petri lėkštelės paimami visi augalai, jie nuskanuojami ir apskaičiuojamas bendras daigų plotas. Darbo rezultatai – po žieminių rapsų derliaus nuėmimo, rapsų kūlenų, ražienojų ir šaknų paveikimas biopreparatais ir srutomis sustiprino rapsų liekanų alelopatinį slopinamąjį poveikį dirvinio garstuko sėklų dygimui. Du mėnesius dirvoje irusios rapsų kūlenos, paveiktos biopreparatu BIO1, srutomis ir srutomis su biopreparatu BIO2, slopino dirvinio garstuko sėklų dygimą. Septynis mėnesius dirvoje irusios rapsų kūlenos, paveiktos srutomis, srutomis su biopreparatu BIO2, biopreparatu BIO1 (kiekis 0,9 g), gerino (P < 0,01) dirvinio garstuko sėklų daigumą – naudotos priemonės stiprino rapsų kūlenų alelopatinį poveikį. Rapsų ražienojai (2,7 g), paveikti visomis tiriamomis priemonėmis, stimuliavo dirvinio garstuko sėklų dygimą. Keturiolika mėnesių dirvoje irusių rapsų kūlenų paveikimas srutomis ir srutomis su BIO2 mažino kūlenų ir ražienojų alelopatinį skatinamąjį poveikį dirvinio garstuko sėklų dygimui. Du ir keturiolika mėnesių dirvoje irusių rapsų liekanos iš savęs bei paveiktos biologiniais preparatais ar organinėmis trąšomis turėjo neigiamą įtaką dirvinio garstuko daigų paviršiaus plotui. O 7 mėnesių rapso liekanos didino dirvinio garstuko daigų plotą, ypatingai ražienojai – visuose tiriamuosiuose variantuose.
The model field experiment was carried out in 2018–2019 at Experimental Station of Vytautas Magnus university Agriculture academy (54°53' N, 23°50' E) in Kaunas region. Experimental soil was Calcari Endohypogleyic Luvisol. The object of the research – oilseed rape (Brassica napus L.) and theirs residues: remains, stubble and roots treated with biological and slurry fertilizers. Sinapis arvensis L. seeds. The aim of the research – to identify the allelopatic influence of winter rapes residues treated with bio-activator and slurry for Sinapis arvensis seeds germination after harvest and after 2, 7, 14 months and after 14 months seedling surface area of staying in the soil. Research scheme - after the rapes harvest removal the samples of winter rapes different morphological residue were collected. They were crushed into 2 - 3 cm chops and placed into 9 × 12 cm plastic net bags. 28 bags with remains after trashing were affected with biopreparation BIO1, 27 bags with slurrry and 28 bags with slurry and biopreparation BIO2. Stubble and roots were affected (separately) with biopreparation BIO1, slurry and slurry with biopreparation BIO2 (14 bags with each bio-activator). For the alelochemical material findings was used gas chromatograph Perkin Elmer Clarus 680 (GC/FID) with Split/Splitless injector ir mass detector. To find and to calculate Sinapis arvensis seedling’s overall surface area was used root area scanner Delta-T Devices. Research results - after the harvest of winter rapes, rapes remains after trashing, stubble and roots were effected by biological preparation and slurry. The rape residues enhanced allelopatic effect for Sinapis arvensis seed germination. After 2 months in the soil rapes threshing remains, affected by biopreparation BIO1, slurry and slurry with biopreparation BIO2, has reduced the germination of Sinapis arvensis seed. After 7 months in the soil threshing remains, affected by slurry and slurry, slurry with biopreparation BIO2 and biopreparation BIO1 (0,9 g) had improved the (P < 0,01) Sinapis arvensis germination. Used methods had enhanced the allelopatic effect of rapes threshing remains. Rapes stubble (2,7 g), affected with all three bioactivators, had stimulated the germination of Sinapis arvensis seeds, but inhibited the growth of germs. After 14 months in the soil rapes threshing remains, affected by slurry and slurry with biopreparation BIO2 had reduced threshing remains and stubble allelopatic effect to Sinapis arvensis seeds germination. After 2 and 14 months in the soil rapes remains, affected by nothing, by slurry and by biological preparators had allelopatic effect which reduced Sinapis arvensis seedling‘s surface area. Although rape remains decomposed 7 months in the soil increased Sinapis arvensis seedling‘s surface area, especially stubble in all research variations.