Jaunų suaugusiųjų subjektyvus brandos patyrimas

Abstract

Tyrimo tikslas: atskleisti ir aprašyti jaunų suaugusiųjų subjektyvų brandos patyrimą. Tyrime dalyvavo 8 jauni suaugusieji (3 vaikinai, 5 merginos), 18 – 29 m. amžiaus, kurių paieška buvo vykdoma per socialinę interneto svetainę. Tyrimo dalyvių dalyvavimas tyrimo interviu buvo savanoriškas – jie susipažino su tyrimo sąlygomis ir sutiko, kad būtų daromas garso įrašas bei darbe naudojamos tikslios citatos iš interviu. Tyrimo dalyvių vardai pakeisti. Tyrimo metodologija: šiame kokybiniame tyrime duomenys buvo surinkti pasitelkiant pusiau struktūruotą giluminį interviu. Duomenų analizei buvo naudojamas klasikinis aprašomosios fenomenologinės analizės pagal P. Colaizzi metodas, kuriame pateikiami septyni kokybinių duomenų analizės žingsniai. Tyrimo rezultatai: Jaunų suaugusiųjų subjektyvus brandos patyrimas atskleidžiamas per šešias temas ir 20 smulkesnių klasterių, kurie buvo išskirti iš kokybinių duomenų: 1) Įsivaizduojama (siekiama) branda: branda – dinaminis procesas; branda ir biologinis amžius; atsakomybė; vertybės; psichologinis atsparumas; kiti pastebėjimai susiję su įsivaizduojama branda; 2) Autentiškos savimonės formavimas: asmeninių prioritetų išskyrimas; pasitikėjimas asmenine nuomone; pasaulėžiūros kitimas remiantis patirtimi; mintys apie ateitį; 3) Besiformuojantys gyvenimo kontrolės įgūdžiai: konstruktyvūs savarankiški sprendimai; savireguliacija; atsakomybės svarba elgesiui ir sprendimams; motyvacija tobulėti; 4) Socialinių santykių puoselėjimas: pagalbos suteikimas remiantis asmenine patirtimi ir žiniomis; sutarimas su tėvais; 5) Brandos patyrimo įvertinimo ypatumai: lyginimasis su bendraamžiais; lyginimasis su savimi paauglystėje; nuostata dėl asmeninės brandos patyrimo; 6) Nebrandumo patyrimas – tema aprašoma ne per klasterius, bet per reikšmingus teiginius iš kurių galima išskirti įvardinamas kategorijas: neapgalvotas elgesys, kalba; socialinio statuso trūkumas (išsilavinimo, darbo, finansinės nepriklausomybės, nepriklausomybės nuo tėvų; karjeros, šeimos, vaikų); neatsakyti egzistenciniai klausimai; įvardinamos nebrandžios savybės – bailumas, naivumas; retkarčiais būdingas infantilus elgesys.

Aim of the study: to disclose and describe the subjective maturity of young adults. In total, 8 young adults participated in this research (3 boys and 5 girls), who were 18 – 29 years old and were searched through social network. All participants were participating voluntarily – they were introduced to all terms and conditions of this research. Also, they agreed to make an audio recording of interview and that quotes from the interview would be used in this work. Names of participants were changed. Methodology of the study: in this qualitative research all data were collected using semi-structured theme interview. For data analysis were used classic descriptive phenomenological analysis according P. Colaizzi method, which contains seven steps of qualitative data analysis. Results of the study: young adults subjective experience of maturity was disclosed through six topics and twenty smaller clusters which were distinguished from qualitative data of this study: 1) Imaginable (aspired) maturity: maturity – dynamic process; maturity and biological age; responsibility; values; psychological resistance; other observations linked to imaginable maturity; 2) Authentic formation of self-consciousness: identification of personal priorities; self confidence in own opinion; changes of worldview based on experience; thoughts about the future; 3) Emerging life control skills: constructive independent choices; self-regulation; importance of responsibility to behaviour and decisions; motivation to improve; 4) Fostering social relationships: providing assistance on the basis of personal experience and knowledge; consensus with parents; 5) Peculiarities of evaluation of experience of maturity: comparing with peers; comparing with self in adolescence; attitude due to own experience of maturity; 6) Experience of immaturity – topic is analysed not using clusters, but through significant statements of which could be identified named categories: thoughtless behaviour, speech; lack of social status (education, job, financial independence, independence from parents; career, family, children); non-answered questions of existence; immature traits which were named – cowardliness, naivety; infantile behaviour expressed occasionally.