| Abstract: | 2002-2004 m. LŽŪU Bandymų stotyje karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k (LVg-p-w-cc)) daryti tyrimai, siekiant nustatyti didėjančių azoto trąšų normų įtaką cukrinių runkelių šaknų masės formavimosi dinamikai, derliui ir jo kokybei. Dirvožemio agrocheminės savybės: dirvožemio pH – 6,9-7,3, fosforingumas – 165-321, kalingumas – 119-174 mg kg-1. Cukrinių runkelių veislė – ‚Anna‘ (diploidinė NZ). Bandymuose buvo nustatyta, kad sparčiausiai cukrinių runkelių šaknys augo birželio-rugpjūčio mėnesiais ir per šį laikotarpį jų masė vidutiniškai padidėjo net 5,7-8,4 karto arba 421-598 g. Runkelių tręšimas azoto trąšomis visais bandymų metais greitino šaknų masės didėjimą vegetacijos eigoje. Cukrinių runkelių tręšimas didėjančiomis azoto trąšų normomis iš esmės mažino pasėlių retėjimą ir derliaus nuėmimo metu optimalaus tręšimo variante pasėlių tankumas buvo net 14,0-18,0 tūkst. ha-1 didesnis nei kontroliniame variante. Visos bandyme naudotos azoto trąšų normos iš esmės didino runkelių šaknų derlingumą. Saikingo tręšimo (N80-120) variantuose šaknų derlius, lyginant su kontroliniu variantu padidėjo: 2002 m. – 12,5-17,9, 2003 m. – 13,8-16,3, 2004 m. -11,4-15,2 t ha-1. Patręšus maksimalia tręšimo norma (N200) šaknų derlius padidėjo net 20,9-24,5 t ha-1, tačiau iš esmės sumažėjo jų cukringumas. Cukrinių runkelių šaknų cukringumas variantuose be azoto trąšų buvo: 2002m. – 18,7, 2003 m. – 18,74, 2004 m. – 17,76%, o optimalaus tręšimo variantuose (N120) – 17,19-18,02%. Labiausiai šaknų cukringumą mažino maksimali azoto trąšų norma. Šiame variante šaknų cukringumas sumažėjo 1,84-2,89 procentiniais vienetais
Over 2002-2004 on the carbonate shallow glacious soil (IDg8-k (LVg-p-w-cc)) of the experimental station at Lithuanian University of Agriculture the trials directed torwards determining the effect of increasing nitrogen fertilizer ratios on the dynamics. Of sugar beet mass formation, yield and its quality were carried out. Agrochemical properties of the soil: soil pHKCL – 6.9-7.3, level of phosphorus – 165-321, level of potassium 119-174 mg kg-1. Sugar beet variety – ‘Anna’ (diploid NZ). The highest rate of sugar beet root growth was recorded in June – August months. Over this period root mass increased at an average by 5.79-8.4 times or by 421-598 g. Fertilization of sugar beets with nitrogen fertilizers in all trial years accelerated root mass increase over the vegetation period. Fertilization of sugar beets with increasing nitrogen fertilizer ratios contributed to significant reduction in crop thinning and at the time of harvesting crop density in the variants of optimum fertilization was by 14.0-18.0 thou ha-1 higher than in the control. All the fertilizer ratios applied in trials contributed to significant increase in sugar beet root productivity. In the variants of moderate fertilization (N80-120) root yield if compared with the control increased: in 2002 – by 12.5-17.9, in 2003 – 13.8-16.3, in 2004 – 11.4-15.2 tonnes per ha-1. Having fertilized with the maximum fertilization ratio (N200) the root yield increased by 20.9-24.5 tonnes per ha-1. Sugar beet saccharinity in the variants without nitrogen fertilizers made: in 2002 – 18.7, in 2003 – 18.78, in 2004 – 17.76%, in the variants of optimum fertilization (N120) – 17.19-18.02 %. Maximum nitrogen fertilizer ratio resulted in the highest decrease in sugar beet saccharinity. In this variant root saccharinity decreased by 1.84-2.89 % units |
