Ryšys tarp gyvenamosios vietos žalumos ekspozicijos, motina - vaikas santykių ir 4–6 metų vaikų svorio

Abstract

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, nepalankūs psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip motinystės stresas, tėvų–vaiko konfliktai, menka elgesio kontrolė, gali sukelti vaikui stresą ir nulemti metabolinius pokyčius ir nutukimą ankstyvoje vaikystėje. Yra paskelbta duomenų, kad žalumos gausa kaimynystėje yra susijusi su pagerėjusia vaiko psichologine raida bei emocine būsena. Tačiau nėra patvirtintų įrodymų apie kompleksinį žalumos ekspozicijos ir disfunkcinių tėvų–vaiko santykių poveikį vaikų nutukimo rizikai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti priežastinį ryšį tarp žalumos gausos ekspozicijos, motina-vaikas santykių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų antsvorio bei jų nutukimo paplitimo. Tyrimas apėmė 1489 motina - 4–6 metų amžiaus vaikas poras, gyvenančias Kaune. Individualūs duomenys surinkti naudojant standartizuotą klausimyną. Naudojant palydovo duomenis, apskaičiuotas vidutinis Augalijos vegetacijos indeksas (NDVI-100). Motina–vaikas santykių įvertinimui naudotas sutrumpintas motinystės streso klausimynas. Statistinės analizės metu nustatytas grubus ir standartizuotas gamtinės aplinkos ir psichologinių veiksnių ekspozicijos poveikis (galimybių santykis) vaikų antsvoriui ir nutukimui. Nustatyta, kad kas trečioje šeimoje yra patiriamas stresas dėl blogų disfunkcinių santykių. Vaikų padidėjęs kūno masės indeksas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su motinystės stresu, pasireiškiančiu patologiniais motina-vaikas santykiais. Stratifikuotos pagal vaiko lytį analizės duomenimis, patologinių motina - vaikas santykių poveikis antsvorio ir nutukimo rizikai buvo reikšmingai didesnis mergaitėms negu berniukams, gyvenantiems mažesnės žalumos gausos ekspozicijos zonoje (NDVI-100 < medianos)

Some epidemiological studies suggest that unfavourable psychosocial factors such as parenting stress, parent-child conflicts, and poor behaviour control may be causal to stress for the child and leading to metabolic changes and obesity in early childhood. There is evidence that the greater residential greenness levels associated with an improve child’s psychological development and emotional state. However, there is no confirmed evidence of the complex effect of residential greenness exposure, dysfunctional mother-child relations for the risk of childhood obesity. The aim of this study is to determine the relationship between the exposure to greenness levels, mother-child relationships and the prevalence of overweight and obesity among preschool-age children. This study included 1489 (aged 4–6 years) children residing in Kaunas. Individual data were collected using the standardized questionnaires. Using satellite data, the average Normalized Difference Vegetation Index (NDVI-100) was calculated. To evaluate mother-child relationship dysfunction was used the validated Parenting Stress Index short version form questionnaire. A sensitivity analyses was used to estimate the crude and adjusted exposure effects (as odds ratios) of natural environment and psychological factors on overweight and obesity in children. Off studied population, in every third family has experienced the stress due to dysfunctional-pathological relationships. We found that the increased body mass index of children was statistically significantly associated with maternal stress based on pathological mother-child relations. Results of stratified analysis by gender showed that the impact of pathological mother-child relations for the risk of overweight and obesity was statistical significantly higher for girls than for boys residing in areas with low greenness exposure (NDVI-100<median)