Anykščių rajono gamtos išteklių analizė ir rekreacinės teritorijos projektiniai sprendiniai
| Author | Affiliation | |||
|---|---|---|---|---|
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija | LT | LT | ||
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija | LT | LT | ||
LT |
| Date |
|---|
2018 |
Daug lankytinų vietų nėra lengvai pasiekiamos bei sunkiai randamos, tad rekreacijos plėtojimas ženkliai palengvintų situaciją, o pateikti teritorijos tvarkymo sprendiniai padidintų atvykstančių turistų kiekį. Dėl žmogaus ūkinės veiklos keičiasi mūsų kraštovaizdis. Jos daromą neigiamą poveikį visgi galima sumažinti apsaugant teritorijas, kuriose yra vertingų kultūros bei mokslo objektų. Saugomų teritorijų įstatyme parašyta, jog saugomos teritorijos – tai sausumos ar vandens plotai nustatytomis ribomis, turintys pripažintą ekologinę, mokslinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Jų steigimo tikslas yra: išsaugoti kultūros ir gamtos paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Žaliosios infrastruktūros principas slypi tame, jog gamtos procesų bei daugelių visuomenės naudojamų gėrybių apsauga ir stiprinimas privalo būti integruojami į teritorijų planavimą ir plėtrą. Dėl to siekiama žaliąją infrastruktūrą visiškai integruoti į Europos Sąjungos politiką, kad taptų standartiniu teritorijos plėtros komponentu. Anykščių kraštas labai garsus savo gamta, kultūrine ir istorine praeitimi. Rengiant straipsnį atlikta šio rajono gamtinių išteklių analizė ir pateikiamas naujos dviračių trasos projektinis sprendinys
The article deals with cartographic data. An analysis of cartographic material was conducted. The research includes the analysis of agricultural land use in non-productive regions on the basis of cartographic sources. When cartographic data of different periods is available, one can identify alterations of agricultural utilities and their causes. Having conducted the analysis of land use planning fragments in 5 selected areas, the reasons for deterioration of agricultural utilities became apparent. The main cases of abandonment occur due to non-productive land, productivity score being 29%, while normally it is up to 30%. The other 14% happen because of land plots being distant from arable lands and good condition roads, while 16% have overgrown with shrubs near the forests.
Šiame leidinyje publikuojama tarptautinės mokslinės-metodinės konferencijos „Gamtotvarkos aktualijos – 2018“ pranešimų medžiaga