Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/91785
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Agronomija / Agronomy (A001)
Author(s): Sawicka, Barbara;Michalek, Wladyslaw;Pszczółkowski, Piotr;Danilčenko, Honorata
Title: Variation in productivity of Ipomoea batatas at various rates of nitrogen fertilization
Other Title: Saldžiųjų bulvių produktyvumo pokyčiai priklausomai nuo tręšimo azoto trąšomis
Is part of: Žemdirbystė = Agriculture / Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas. Akademija, (Kėdainių r.), T. 105, Nr. 2 (2018)
Extent: p. 149-158
Date: 2018
Note: e-ISSN 2335-8947
Keywords: chlorofilas;chlorofilo fluorescencija;Ipomoea batatas;produktyvumas;tręšimas azotu;chlorophyll;chlorophyll fluorescence;nitrogen nutrition;productivity;sweet potato
Abstract: Šiuo metu vis labiau populiarėja saldžiųjų bulvių auginimas. Tyrimo tikslas – ištirti tręšimo įvairiomis normomis azoto (N) trąšų įtaką augalų fotosintezės efektyvumui, fotosintetiniam našumui, stiebagumbių derlingumui, baltymų ir sausųjų medžiagų kiekiui. Buvo tirti saldžiosios bulvės (Ipomoea batatas (L.) Lam.) augalų stiebagumbių derlingumo fiziologiniai ir fenotipiniai pokyčiai. Lauko eksperimentas atliktas 2013–2015 m. Uhnin vietovėje (51.5833° N, 23.0333° E), Vidurio Rytų Lenkijoje. Buvo tirta tręšimas įvairiomis normomis (0, 50, 100, 150 ir 200 kg ha-1 N) azoto trąšų. Eksperimento metu nustatyta, kad skirtingos metų sąlygos turėjo teigiamą įtaką sausųjų medžiagų kiekiui stiebagumbiuose bei jų derliui ir minimalią – chlorofilo fluorescencijos bei chlorofilo a kiekiui. Tręšimo ir metų sąveika mažiausią įtaką turėjo bendrajai dispersijai, didžiausią – chlorofilo b kiekiui. Azoto trąšos turėjo mažiausią įtaką chlorofilo fluorescencijos fiziologiniams pokyčiams, tačiau gana didelę – sausųjų medžiagų kiekiui stiebagumbiuose ir jų derlingumui. Tręšimas 150 kg ha-1 N palankiai paveikė elektronų judėjimo srautą, pradedant nuo augalų 6-ojo lapo augimo tarpsnio iki fiziologinės brandos. Taip pat nustatyta, kad tręšimas azotu stimuliuoja saldžiųjų bulvių fotosintezės efektyvumą augalų vegetacijos pabaigoje. Didinant azoto normas chlorofilo fluorescencija (Fm) mažėjo. Reikšmingas fotocheminio efektyvumo (PS) II (Y) padidėjimas ir fluorescencijos koeficiento (qP) mažėjimas vyko iki tręšimo 100 kg ha-1 N. Mažiausią chlorofilo fluorescencijos intensyvumą (F0 ), nefotochemį fluorescencijos silpnėjimo koeficientą (qN) ir elektronų judėjimo spartą (ETR) palankiausiai veikė tręšimas 150 kg ha-1 N
Currently, the cultivation of sweet potato (Ipomoea batatas (L.) Lam.) is gaining more and more popularity. The aim of the present study was to investigate the effect of different nitrogen (N) fertilization levels on the parameters related to the efficiency of the photosynthetic apparatus, plant photosynthetic productivity, tuber yield and tuber dry matter yield of I. batatas. The study also aimed to identify phenotypic variation in the physiological measures and tuber yield traits of I. batatas. To achieve these objectives, a field experiment was carried out during the period 2013–2015 in Uhnin (51.5833° N, 23.0333° E), central-eastern Poland. The experimental factor was different nitrogen fertilization rates (0, 50, 100, 150 and 200 kg ha-1 N). The conditions in the experimental years had the strongest effect on tuber dry matter content and yield and on minimum chlorophyll fluorescence yield and chlorophyll a content. The fertilization × year interaction had the lowest percentage contribution to the total variance, while its highest contribution was observed for chlorophyll b. Nitrogen fertilization had the lowest percentage contribution to the physiological measures of chlorophyll fluorescence, but a quite high contribution to tuber dry matter content and yield. Nitrogen fertilization up to a level of 150 kg ha-1 N beneficially affected electron flow at successive plant growth stages, beginning from the 6-leaf stage until physiological maturity. Nitrogen fertilization was also shown to have a stimulating effect on the photosynthetic efficiency of I. batatas at the end of the growing season. A decreasing trend was observed in the maximum chlorophyll fluorescence yield (Fm) as affected by increasing N rates. A significant increase in actual photochemical efficiency of photosystem (PS) II (Y) and in the photochemical fluorescence quenching coefficient (qP) was observed up to a level of 100 kg ha-1 N
Internet: http://www.zemdirbyste-agriculture.lt/wp-content/uploads/2018/05/105_2_str19.pdf
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.31 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

WEB OF SCIENCETM
Citations 5

2
checked on Apr 26, 2020

Page view(s)

62
checked on Feb 3, 2020

Download(s)

8
checked on Feb 3, 2020

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.