Perspektyvių cukrinių runkelių veislių atsparumas grybinėms ligoms ir derlingumo potencialas
| Author | Affiliation | |||
|---|---|---|---|---|
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras | LT | LT | ||
Brazienė, Zita | Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras | LT | ||
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras | LT | LT |
| Date |
|---|
2018 |
2016 ir 2017 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filia - le, Rumokų bandymų stotyje, buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas – nustatyti ir įvertinti genotipo ir cheminės apsaugos įtaką cukrinių runkelių atsparu - mui grybinėms ligoms ir derlingumui. Tyrimai vykdyti 11 cukrinių runke - lių veislių pasėlyje, dviejuose fonuose: pasėliai buvo nepurkšti fungicidu ir purkšti epoksikonazolu 125 g l –1 . Tyrimų metais cukrinių runkelių pasėlyje labiausiai plito rūdys (sukėlėjas – Uromyces beticola ), miltligė ( sukėlė - jas – Erysiphe betae Vaňha Weltzien) ir rudmargė (sukėlėjas – Cercos - pora beticola Sacc.). Labiausiai runkelius pažeidė rūdys, kurių intensy - vumas buvo 9,66–61,79 %, miltligės intensyvumas siekė 12,71–55,98 % ir rudmargės – 7,47–54,23 %. Iš tirtų cukrinių runkelių veislių jautrumu rudmargei išsiskyrė ‘Merens’, ‘Balear’, ‘Davinci’, ‘Kashmir’ ir ‘Pottok’, atspa - rumu – ‘Berton’, ‘Selma KWS’ ir ‘Wellington’ veislės. Rūdims jautriausios buvo ‘Merens’ ir ‘Texel’, mažiausiai ši liga pažeidė ‘Minta’, ‘Berton’ ir ‘Strauss’ veislių runkelius. Miltligė labiausiai pažeidė ‘Merens’, ‘Balear’ ir ‘Minta’ veislių cukrinių runkelių lapus. Atspariausi miltligei buvo ‘Texel’ veislės runkeliai. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, derlingiausia buvo ‘Pottok’ veislė (šakniavaisių 90,46–93,85 t ha –1 ). Daugiausia cukraus šakniavaisiuo - se sukaupė ‘Strauss’ veislės runkeliai. Epoksikonazolas cukrinių runkelių derlingumą 2016 m. didino nuo 0,44 iki 6,53 t ha –1 , o 2017 m. – nuo 0,07 iki 11,63 t ha –1.
The research was conducted on 11 sugar beet varieties, grown at the Rumokai Experimental Station of the Lithuanian Research Center for Agriculture and Forestry, in 2016 and 2017. The experiments were carried out on two backgrounds: the crops were not sprayed and sprayed with fungicide epoxiconazole 125 g l–1. During the study years, rust (causative agent Uromyces beticola), powdery mildew (causative agent Erysiphe betae Vaňha Weltzien) and leaf spot disease (causative agent Cercospora beticola Sacc.) were the most prevalent in sugar beet. Rust, the intensity of which was 9.66–61.79%, caused most damage to sugar beet. The intensity of powdery mildew was 12.71–55.98% and that of leaf spot disease was 7.47–54.23%. Of the investigated varieties of sugar beet, the most sensitive to leaf spot disease were ‘Merens’, ‘Balear’, ‘Davinci’, ‘Kashmir’ and ‘Pottok’, the most resistant were ‘Berton’, ‘Selma KWS’ and ‘Wellington’. ‘Merens’ and ‘Texel’ were the most sensitive to rust. This disease was least damaging to the ‘Minta’, ‘Berton’ and ‘Strauss’ varieties. Powdery mildew was most harmful to leaves of the ‘Merens’, ‘Balear’ and ‘Minta’ varieties of sugar beet. The most resistant to powdery mildew was ‘Texel’. According to the average two-year data, the most productive was the ‘Pottok’ variety, whose root yield was 90.46– 93.85 t ha–1. The ‘Straus’ variety had the highest sugar content. Epoxiconazole increased the sugar beet yield from 0.44 to 6.53 t ha–1 in 2016 and from 0.07 to 11.63 t ha–1 in 2017.