Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/90689
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.authorMaldaris, Deividas-
dc.contributor.authorPaulauskas, Valdas-
dc.coverage.spatialLT-
dc.date.accessioned2019-05-18T04:38:08Z-
dc.date.available2019-05-18T04:38:08Z-
dc.date.issued2017-
dc.identifier.issn18221823-
dc.identifier.otherVDU02-000052248-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/90689-
dc.description.abstractBaltijos jūros šalių katilinėse yra deginamas įvairus biomasės kuras. Naudojama ne tik tradicinė malkinė mediena, bet ir medienos skiedros, pjuvenos, šiaudai, miškininkystės ir kitos celiuliozės turinčios atliekos. Visos šios biomasės kuro rūšys laikomos atsinaujinančiais energijos ištekliais, ir pagal tarptautinį susitarimą CO2, išsiskyręs deginant šį kurą, nėra laikomas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. ES narės yra pasirašiusios tarptautinius susitarimus iki 2020 m. padidinti atsinaujinančių išteklių naudojimą energetikoje, kas dar labiau paskatins biokuro naudojimą. Biomasės deginimo metu neišvengiamai susidaro šio proceso atliekos - pelenai. Biomasės katilinių pelenai priskiriami prie nepavojingų atliekų ir gali būti tvarkomi vadovaujantis nepavojingųjų atliekų tvarkymo reikalavimais. Biomasės pelenų panaudojimas ateityje taps vis aktualesnis dėl sparčiai didėjančio šios atliekos kiekio. Biomasės pelenų panaudojimas žemės ar miškų ūkyje gali būti naudingas dėl juose esančių augalų makro- ir mikroelementų. Tačiau pelenų sudėtyje esantiems mikroelementams ir sunkiesiems metalams yra nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, kurių negalima viršyti, siekiant pelenus panaudoti žemės ar miškų ūkyje. Šio darbo tikslas ištirti biomasės katilinės, kurioje deginamos medienos skiedros, pelenų elementinę sudėtį. Didžiausios cinko, vario, kadmio ir boro koncentracijos nustatytos 2014 m. degintos biomasės pelenuose, tuo tarpu švino, chromo, arseno, vanadžio ir nikelio daugiausia turėjo 2013 m. degintos biomasės pelenai. Kai kurie iš šių išvardintų elementų viršijo didžiausias leistinas koncentracijas, todėl tokių pelenų panaudojimas žemės ar miškų ūkyje keltų grėsmę aplinkos komponentamslt
dc.description.abstractBaltic sea countries are burning various types of biomass fuel. Not only traditional firewood, but also wood chips, sawdust, straw, forestry and other cellulose-containing wastes are being used as biofuel. All of these biomass fuels are to be considered as renewable energy sources, because in accordance with the international agreement CO2 resulting from the combustion of such type of fuel is not referred as a greenhouse gas. EU member states according to the international agreement have undertaken by 2020 to significantly increase the use of renewable energy sources, which will further encourage the usage of biofuels. Biomass burning generates huge amounts of incineration waste - biomass ash. Biomass boiler ash is classified as non-hazardous waste and can be managed according to non-hazardous waste management requirements. Biomass ash safe utilisation and recycling in future will become more and more important due to the rapid increase of the volume of ash generated. Biomass ash utilization in agriculture or forestry may be beneficial due to high concentrations of plant macro- and micronutrients in the ash. However, of great importance are maximum allowable concentrations for heavy metals, which should not be exceeded in the ashes to be used in agriculture or forestry. The aim of this work is to investigate the macro- and microelemental composition of the ash from biomass boiler fuelled on wood chips. The highest zinc, copper, cadmium and boron concentrations were determined in biomass ashes of 2014, while lead, chromium, arsenic, vanadium and nickel concentration was higher in biomass ash samples from year 2013. Concentration of some of the elements listed above was higher than maximum permissible values, so recycling of such biomass ash in agriculture or forestry would pose threat to the environmenten
dc.description.sponsorshipVytauto Didžiojo universitetas-
dc.description.sponsorshipŽemės ūkio akademija-
dc.format.extentp. 190-194-
dc.language.isolt-
dc.relation.ispartofŽmogaus ir gamtos sauga 2017 : 23-osios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga = Human and nature safety 2017 : proceedings of the 23rd international scientific-practice conference / Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos mokslų akademija. Akademija, 2017-
dc.subjectBiomasės pelenailt
dc.subjectAtliekų panaudojimaslt
dc.subjectMikroelementailt
dc.subjectMakroelementailt
dc.subjectTręšimaslt
dc.subjectKalkinimaslt
dc.subjectBiomass ashen
dc.subjectWaste recyclingen
dc.subjectTrace elementsen
dc.subjectMacroelementsen
dc.subjectFertilisationen
dc.subjectLimingen
dc.subject.otherAplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)-
dc.titleBiomasės pelenų sudėtis ir jų panaudojimo galimybėslt
dc.title.alternativeComposition and Utilization Possibilities of Biomass Ashen
dc.typeStraipsnis recenzuojamoje Lietuvos tarptautinės konferencijos medžiagoje / Article in peer-reviewed Lithuanian international conference proceedings (P1e)-
dcterms.bibliographicCitation15-
dc.date.updated2019-06-28T13:40Z-
local.object{"source": {"code": "vdu", "handle": "62076"}, "publisher": {"other": ["Akademija"], "list": false}, "db": {"clarivate": false, "scopus": false, "list": false}, "issn": ["1822-1823"], "code": "P1e", "subject": ["T004"], "country": "LT", "language": "lt", "area": "T", "original": true, "pages": 5, "sheets": 0.357, "timestamp": "20190628134020.0", "account": {"year": 2017, "late": false}, "na": 2, "nip": 0, "affiliation": [{"contribution": 0.5, "aip": 1, "rel": "aut", "org": [{"create": true, "contribution": 0.5, "name": "Vytauto Didžiojo universitetas", "id": "111950396", "level": "0", "type": "uni", "research": "1", "status": "1", "unit": {"name": "Žemės ūkio akademija", "id": "09", "level": "1", "type": "aka", "research": "1", "status": "1"}}], "id": "CA42C3323B9654B5EFF2753580945C9C", "lname": "Maldaris", "fname": "Deividas", "status": "0", "name": "Maldaris, Deividas"}, {"contribution": 0.5, "aip": 1, "rel": "aut", "org": [{"create": true, "contribution": 0.5, "name": "Vytauto Didžiojo universitetas", "id": "111950396", "level": "0", "type": "uni", "research": "1", "status": "1", "unit": {"name": "Žemės ūkio akademija", "id": "09", "level": "1", "type": "aka", "research": "1", "status": "1"}}], "id": "C70D8316DC57E94DA9D514ABFB94FAF5", "lname": "Paulauskas", "fname": "Valdas", "status": "1", "name": "Paulauskas, Valdas"}]}-
local.typeP-
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
crisitem.author.deptŽemės ūkio akademija-
crisitem.author.deptŽemės ūkio akademija-
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications
Files in This Item:
marc.xml9.23 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

70
checked on May 31, 2020

Download(s)

8
checked on May 31, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.