Pakitusi paprastosios eglės stiebų forma - kelminio puvinio indikatorius

Abstract

Kelminio puvinio paplitimas paprastosios eglės (Picea abies L. Karst.) medynuose daro didelę ekonominę žalą miško sektoriui. Naujausios tomografinės technologijos padeda aptikti puvinį augančiuose medžiuose. Tačiau dauguma šių technologijų parodo tik medienos tankio struktūrą apatinėje stiebo dalyje. Medienos tankio sumažėjimas ne visuomet yra puvinį sukeliančio grybo pasėka, todėl patikimesniam puvinio aptikimo tikslumui pasiekti tomografiniai metodai naudojami kartu su vizualiaisiais. Puvinio aptikimo eglių stiebuose tikimybę didina įvertinta pakitusi eglių stiebų forma. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo sukurti ir palyginti sveikų ir puvinio pažeistų eglių stiebų sudaromąsias, kurios galėtų kurios galėtų būti pritaikomos puvinio pažeistų stiebų tūriui apskaičiuoti. Empirinius duomenis sudarė trys duomenų sekos rinktos 1969-1985, 2007 ir 2014 m. Pirmoji duomenų seka atstovavo visus Lietuvos eglynus, kuriuose medžiai atrinkti pagal modelinių medžių parinkimo metodiką (medžiai be matomų stiebo ydų ir puvinių - 911 modelinių stiebų). Antroji duomenų seka atstovavo visus Lietuvos brandžius medynus (871 stiebas), trečioji - Nc, Lc, Ld augavietės trijų amžiaus grupių medynus (494 modeliniai stiebai). Pirmojoje ir antrojoje duomenų sekoje modelinių medžių skersmenys buvo matuoti 2 m ilgio atkarpomis, 0,1,3,5 trečiojoje sekoje -pagamintų sortimentų galuose. Pirmojoje ir antrojoje sekoje puvinio buvimas vertintas tik pagal kelminį pjūvį, trečiojoje - pagal visų sortimentų galus. Apibendrintai sveikų ir puvinio pažeistų stiebų formai įvertinti panaudota santykinių skersmenų kitimo santykiniuose aukščiuose sudaromoji išreikšta segmentine parabolės ir q-eksponentės kreive. Sumodeliuotų kreivių skirtumo statistiniam patikimui išreikšti panaudotas Akaikės (AIC) informacinis kriterijus (Burnham and Anderson, 1998)