Heavy metal sorption capacity and mobility in the Retisol profile in relation to the contamination

Abstract

Tirpalo pylimo greitis – 1 l per 12 val. Ketvirtojoje (kontrolinėje) kolonoje ant dirvožemio monolito buvo pilamas toks pat kiekis distiliuoto vandens tokiu pačiu režimu. Buvo priimta sąlyga, kad dirvožemio monolitai pasotinti sunkiaisiais metalais, kai filtrate jų koncentracijos tapo lygios pirminio tirpalo koncentracijoms (1 g L-1). Tada kolonos buvo išardytos, o dirvožemio mėginiuose nustatytos bendrosios sunkiųjų metalų ir jų judriųjų jonų koncentracijos. Adsorbuoti sunkiųjų metalų kiekiai apskaičiuoti pagal 1 lygtį, o sorbcijos talpa įvertinta apskaičiavus papildymo koeficientą (Ef) (angl. enrichment factor) pagal 2 lygtį. Dirvožemio profilio horizontuose adsorbuotos bendrosios Pb koncentracijos kito 504,40–819,60 mg kg-1, Cu – 498,27– 905,63 mg kg-1, Zn – 505,07–983,43 mg kg-1. Pb papildymo koeficientas (Ef) sudarė 27,4–70,8, Cu – 36,0–59,5, Zn – 17,5–53,2. Judrieji Pb jonai pasotintame sunkiaisiais metalais dirvožemyje sudarė 40,6–48,2 %, Cu – 40,4–45,7 %, Zn – 40,7–48,9 % bendro adsorbuotų sunkiųjų metalų kiekio. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant didelės dirvožemio sunkiųjų metalų sorbcinės gebos, jų judrumas ir potencialus patekimas į augalus bei kitus gyvuosius organizmus pasiekiamumas užterštame balkšvažemyje žymiai padidėja, todėl maisto saugos ir žemės ūkio paskirties dirvožemių naudojimo reikalavimuose svarbu sugriežtinti pakelių dirvožemių aplinkosauginius reikalavimus, t. y. sanitarines zonas įvesti nors 20 m atstumu nuo kelio.