Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/88730
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.authorMikalajūnas, Marius-
dc.coverage.spatialLT-
dc.date.accessioned2019-05-18T00:59:36Z-
dc.date.available2019-05-18T00:59:36Z-
dc.date.issued2015-
dc.identifier.otherVDU02-000050203-
dc.identifier.urihttp://mef.asu.lt/wp-content/uploads/sites/5/2015/05/jaunasis_mokslininkas_2015_mef_1.pdf-
dc.identifier.urihttp://mef.asu.lt/wp-content/uploads/sites/5/2015/05/jaunasis_mokslininkas_2015_mef_1.pdf-
dc.description.abstractTyrimai atlikti Aukštaitijos nacionalinio parko Vaišniūnų girininkijos paprastosios pušies genetiniame medyne. Genetiškai giminingų individų grupės buvo nustatytos pagal neutralios genomo dalies DNR trumpų kartotinių sekų ilgio polimorfizmo žymenis. Bajeso klasterinės analizės metodu išskirtos trys trumpus kartotinių sekų alelių dažnius (genetinę sudėtį) turinčios individų grupės. Nustatyta 6 nuo atstumo priklausomų konkurencijos indeksų reikšmė medžių būklei ir prieaugiui. Hegyi KI paaiškino net 89 proc. skersmenų, 48 proc. lajos pradžios ir 80 proc. medžio aukščių variacijos, per 65 proc. prieaugio variacijos nuo 1986 iki 2013 m., 57 proc., prieaugio 1980–1985 m. ir 35 proc. 1975–1979 m. laikotarpiais. Tik eliminavus stelbiamus ir užstelbtus pušies individus (3–5 Krafto klasė) išryškėjo reikšmingi skirtumai tarp išskirtų genetinių grupių pušų. Išskirtos 3 genetinės grupės reikšmingai skyrėsi tik prieaugiu per visą tiriamąjį laikotarpį, išskyrus tik 1975–1979 m., taip pat aukščiu iki lajos pagrindo. Medžiai, pasižymintys gera lajų būkle, didesniu skersmeniu, prieaugiu ir didesne laja, priklausė vienai genetinei grupeilt
dc.description.abstractThe aim of this study was to detect impact of endogenous factors on Scots pine (Pinus sylvestris L.) health, dendrometric parameters and stem radial increment formation. The investigation was carried out at Scots pine genetic stand located in Aukštaitijos nacionalinio parko, Vaišniūnų district. Genetically related individuals groups in the stand, was established by the neutral part of the genome of short repeated DNA sequence length polymorphism markers. Distinctive short repeated sequences allele frequencies (genetic composition) individuals were grouped by Bayesian cluster analysis methods, which are among the most reliable non-parametric statistical clustering methods. Different competition indices were used explaining variation in considered response variables. Most significant impact on tree dendrometric parameters had Hegyi CI, which explained 89 proc. variation in stem diameter at breast height, 48 proc. variation in the of crown base height, 80 proc. in tree heights and 65 proc. in radial increment over 2001–2013 year period, 67 proc., over 1999–1986 year period, 57 proc. over 1980–1985 year period, and 35 proc. in radial increment over 1975–1979 year period. The differences in dendrometric parameters, increment and crown defoliation among detected pine genetic groups were established only after eliminating intermediate and suppressed pine trees (3–5 Kraft class). Height of crown base and radial increment of pine trees from different genetic groups over all considered period differed significantly (p < 0.05), with exception only period from 1975 to 1979en
dc.description.sponsorshipVytauto Didžiojo universitetas-
dc.description.sponsorshipŽemės ūkio akademija-
dc.format.extentp. 75-79-
dc.language.isolt-
dc.relation.ispartofJaunasis mokslininkas 2015 [elektroninis išteklius] : studentų mokslinė konferencija : Miškų ir ekologijos fakulteto kuruojamų mokslinių sekcijų straipsnių rinkinys / Aleksandro Stulginskio universitetas. Akademija, 2015-
dc.subjectPaprastoji pušislt
dc.subjectGenetinė grupėlt
dc.subjectKonkurencijos indeksaslt
dc.subjectLajos defoliacijalt
dc.subjectDendrometriniai parametrailt
dc.subjectRadialusis prieaugislt
dc.subject.otherMiškotyra / Forestry (A004)-
dc.titleEndogeninių veiksnių įtaka paprastosios pušies atskirų individų parametrams, lajų būklei ir kamienų prieaugio formavimuisilt
dc.title.alternativeThe impact of endogenic variables on tree parameters, health and radial stem increment of scots pine individual treesen
dc.typeStraipsnis nerecenzuojamoje Lietuvos konferencijos medžiagoje / Article in non-peer-reviewed Lithuanian conference proceedings (P2c)-
dcterms.bibliographicCitation14-
dc.date.updated2018-10-17T11:02Z-
local.object{"source": {"code": "vdu", "handle": "62076"}, "publisher": {"other": ["Akademija"], "list": false}, "db": {"clarivate": false, "scopus": false, "list": false}, "code": "P2c", "subject": ["A004"], "url": ["http://mef.asu.lt/wp-content/uploads/sites/5/2015/05/jaunasis_mokslininkas_2015_mef_1.pdf"], "country": "LT", "language": "lt", "area": "A", "original": true, "pages": 5, "sheets": 0.357, "timestamp": "20181017110237.0", "account": {"year": 2015, "late": false}, "na": 1, "nip": 0, "affiliation": [{"contribution": 1, "aip": 1, "rel": "aut", "org": [{"create": true, "contribution": 1, "name": "Vytauto Didžiojo universitetas", "id": "111950396", "level": "0", "type": "uni", "research": "1", "status": "1", "unit": {"name": "Žemės ūkio akademija", "id": "09", "level": "1", "type": "aka", "research": "1", "status": "1"}}], "id": "18F149B8B898C430FE5E8C5DEA48BF66", "lname": "Mikalajūnas", "fname": "Marius", "status": "1", "name": "Mikalajūnas, Marius"}]}-
local.typeP-
item.grantfulltextopen-
item.fulltextWith Fulltext-
crisitem.author.deptŽemės ūkio akademija-
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications
Files in This Item:
marc.xml7.38 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

50
checked on Sep 9, 2020

Download(s)

12
checked on Sep 9, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.