Endogeninių veiksnių įtaka paprastosios pušies atskirų individų parametrams, lajų būklei ir kamienų prieaugio formavimuisi

Abstract

Tyrimai atlikti Aukštaitijos nacionalinio parko Vaišniūnų girininkijos paprastosios pušies genetiniame medyne. Genetiškai giminingų individų grupės buvo nustatytos pagal neutralios genomo dalies DNR trumpų kartotinių sekų ilgio polimorfizmo žymenis. Bajeso klasterinės analizės metodu išskirtos trys trumpus kartotinių sekų alelių dažnius (genetinę sudėtį) turinčios individų grupės. Nustatyta 6 nuo atstumo priklausomų konkurencijos indeksų reikšmė medžių būklei ir prieaugiui. Hegyi KI paaiškino net 89 proc. skersmenų, 48 proc. lajos pradžios ir 80 proc. medžio aukščių variacijos, per 65 proc. prieaugio variacijos nuo 1986 iki 2013 m., 57 proc., prieaugio 1980–1985 m. ir 35 proc. 1975–1979 m. laikotarpiais. Tik eliminavus stelbiamus ir užstelbtus pušies individus (3–5 Krafto klasė) išryškėjo reikšmingi skirtumai tarp išskirtų genetinių grupių pušų. Išskirtos 3 genetinės grupės reikšmingai skyrėsi tik prieaugiu per visą tiriamąjį laikotarpį, išskyrus tik 1975–1979 m., taip pat aukščiu iki lajos pagrindo. Medžiai, pasižymintys gera lajų būkle, didesniu skersmeniu, prieaugiu ir didesne laja, priklausė vienai genetinei grupei

The aim of this study was to detect impact of endogenous factors on Scots pine (Pinus sylvestris L.) health, dendrometric parameters and stem radial increment formation. The investigation was carried out at Scots pine genetic stand located in Aukštaitijos nacionalinio parko, Vaišniūnų district. Genetically related individuals groups in the stand, was established by the neutral part of the genome of short repeated DNA sequence length polymorphism markers. Distinctive short repeated sequences allele frequencies (genetic composition) individuals were grouped by Bayesian cluster analysis methods, which are among the most reliable non-parametric statistical clustering methods. Different competition indices were used explaining variation in considered response variables. Most significant impact on tree dendrometric parameters had Hegyi CI, which explained 89 proc. variation in stem diameter at breast height, 48 proc. variation in the of crown base height, 80 proc. in tree heights and 65 proc. in radial increment over 2001–2013 year period, 67 proc., over 1999–1986 year period, 57 proc. over 1980–1985 year period, and 35 proc. in radial increment over 1975–1979 year period. The differences in dendrometric parameters, increment and crown defoliation among detected pine genetic groups were established only after eliminating intermediate and suppressed pine trees (3–5 Kraft class). Height of crown base and radial increment of pine trees from different genetic groups over all considered period differed significantly (p < 0.05), with exception only period from 1975 to 1979