Agrobiological potential of some soil crucifers of Lithuania’s spontaneous flora
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT | ||
LT | ||
LT | ||
LT | ||
Švirmickas, Gintautas Juozas | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas | LT |
Date |
---|
2014 |
Iš įvairių Lietuvos rajonų surinktų penkių aliejingų bastutinių šeimos savaiminių rūšių augalų – paprastojo pokliaus (Descurainia sophia L.), smalkinio tvertiko (Erysimum cheiranthoides L.), dirvinės čiužutės (Thlaspi arvense L.), baltijinės stoklės (Cakile baltica Jord. ex Pobed.) ir vaistinės česnakūnės (Alliaria petiolata (M. Bieb.)) – 56 pavyzdžių sėklos buvo pasėtos rudenį (2008 bei 2009 m.) ir pavasarį (2009 bei 2010 m.) Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) Bandymų stotyje, tarpinio (jūrinio-kontinentinio) klimato sąlygomis karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k). Visų tirtų rudeninės sėjos rūšių augalai, išskyrus dirvinę čiužutę, išaugino aukštesnius stiebus ir pavasarinės sėjos augalus lenkė produktyvumo rodikliais. Stabiliausi rodikliai buvo aliejaus kiekis sėklose (V = 6,3–11,3) ir ankštarų skaičius žiedyne (V = 20,7– 43,2), labiliausi – žiedynų skaičius (V = 30,93–94,4) ir vieno augalo sėklų derlius (V = 16,5–135,0). Dirvinė čiužutė jautriausiai reagavo į meteorologines sąlygas, jos stiebo aukštis ir produktyvumo rodikliai labiau priklausė ne nuo sėjos laiko, bet nuo meteorologinių sąlygų vegetacijos metu. Paprastasis poklius pasižymėjo didžiausiu vieno augalo produktyvumu (6,4 ± 0,9 g) ir požymių stabilumu. Smalkinis tvertikas iš tirtų rūšių pasižymėjo didžiausiu (37,8 ± 2,6 %) ir stabiliausiu (V = 6,9) aliejaus kiekiu sėklose.
A total of 56 seed samples of five spontaneus Brassicaceae species – flixweed (Descurainia sophia L.), wallflower mustard (Erysimum cheiranthoides L.), fanweed (Thlaspi arvense L.), sea rocket (Cakile baltica Jord. ex Pobed.) and garlic mustard (Alliaria petiolata (M. Bieb.)) were collected in different regions of Lithuania. The samples were sown in autumn (2008–2009) and spring (2009–2010) in the fields of Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture on a Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol (LVg-p-w-cc). Phenological observations and assessment of productivity parameters were performed. All the investigated autumn-sown species, except for T. arvense, produced higher stems and surpassed spring-sown plants in productivity parameters. Meanwhile, for T. arvense the weather conditions had greater influence than sowing time. The most stable parameters for the study period were the amount of oil in seeds (V = 6.3–11.3) and the number of silicles per inflorescence (V = 20.7– 43.2). The most unstable parameters were the number of inflorescences (V = 30.93–94.4) and seed yield per plant (V = 16.5–135.0). D. sophia (6.4 ± 0.9 g) exhibited the highest single plant productivity and stability of features. Among the studied species E. cheiranthoides distinguished itself by the highest (37.8 ± 2.6% DM (dry mass) and the most stable (V = 6.9) oil content in the seeds.
Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Zemdirbyste-Agriculture | 0.42 | 1.444 | 1.444 | 1.444 | 1 | 0.291 | 2014 | Q3 |
Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Zemdirbyste-Agriculture | 0.42 | 1.444 | 1.444 | 1.444 | 1 | 0.291 | 2014 | Q3 |
Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
---|---|---|---|---|---|
Zemdirbyste | 0.8 | 0.504 | 0.287 | 2014 | Q3 |