Miškų kirtimų poveikis jų paklotės ir dirvožemio fizikinių savybių bei tirpios organinės medžiagos pokyčiams

Abstract

Ūkinė veikla miškuose daro poveikį jų bioįvairovei, ekosistemoms, medžiagų, pirmiausia CO2, ir energijos apykaitai. Ypač didelį poveikį daro pramoniniai miškų kirtimai. Lietuvoje labiausia paplitę ir ekonomiškai naudingiausi yra plyni miškų kirtimai, tačiau jie sukelia didžiausią stresą miško ekosistemai. Darnaus vystymosi požiūriu siekiant neišbalansuoti miško ekosistemos naudingesni yra atvejiniai kirtimai. Darbo tikslas – palyginti plynųjų ir atvejinių kirtimų poveikį miško paklotės ir dirvožemio fizikinių savybių bei tirpios organinės medžiagos pokyčiams lyginant su brandaus miško atitinkamais rodikliais. Tyrimo objektas – Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Braziūkų girininkijos vienodos augavietės (Nbl) trijų sklypų – plyno kirtimo, atvejinio kirtimo ir brandaus miško negyvosios paklotės ir dirvožemio (0-10 cm ir 10-20 cm) ėminiai. Atlikus analizes statistiniais-matematiniais metodais įvertinti miško paklotės vidutinės masės, storio, taip pat drėgmės, tūrinio tankio, oksidacijos-redukcijos potencialo ir tirpios organinės medžiagos pokyčiai tirtuose miško paklotės ir dirvožemio mėginiuose. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad kirtimų, ypač plynųjų atveju suardoma miško paklotė, sumažėja jos vidutinė masė ir storis, padidėja drėgmės absorbcijos pokyčiai priklausomai nuo klimatinių veiksnių (metinio kritulių kiekio), kinta miško paklotės mineralizacijos procesai, kurie sąlygoja tūrinio tankio ir oksidacinių-redukcinių sąlygų kitimus. Dėl to suintensyvėja tirpios organinės medžiagos susidarymas ir išplovimas. Šie pokyčiai plynąjame kirtime buvo didesni nei atvejiniame

Forest management practices such as industrial harvesting and cuttings have influence on the forest biodiversity, ecosystems, turnover of carbon and nutrients, also CO2 and energy fluxes. The most common are clear cuttings in the Lithuania as they are most cost effective, but their cause the highest stress for the forest ecosystems. More reasonable in the viewpoint of the sustainable development are shelterwood cuttings as their keep ecosystems more stable. The aim of the research – to compare influence of the clear and shelterwood cuttings on the changes of physical properties and dissolved organic matter of the forest floor and soil in comparison with the corresponding indicators of the mature forest. The object of the research –the forest floor and soil (0-10 and 10-20 cm) samples from three plots of different usage (clear cutting, shelterwood cutting and mature forest) of the same habitat type (Nbl) from the Braziukai forestry district in the Kazlų Rūda Training State Forest Enterprise. Data of the analyses of the forest floor areal weight, depth, also moisture content, bulk density, redox potential and dissolved organic matter in the forest floor (OH) and soil samples were evaluated by the statistical-mathematical methods. Results of the research revealed that forest cuttings, especially clear cuttings, destroy the forest floor, decrease its‘ areal weight and depth, increase the moisture absorbance fluctuations depending on the climatic factors (annual rainfall), changes mineralization processes of the forest floor which lead to the alterations of the bulk density and redox conditions. Therefore intesifies formation and leaching of the dissolved organic matter. All these alterations were more evident in the clear cutting than in the shelterwood cutting