Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/86648
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Skuodienė, Regina;Repšienė, Regina;Karčiauskienė, Danutė;Katutis, Kazimieras;Sendžikienė, Eglė
Title: The effect of meadow phytocenoses productivity and herbage quality on the energy value of biomass
Other Title: Pievų fitocenozių produktyvumo ir žolių kokybės įtaka jų biomasės energinei vertei
Is part of: Žemdirbystė = Agriculture / Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas. Akademija, (Kėdainių r.), T. 100, Nr. 4 (2013)
Extent: p. 349-354
Date: 2013
Keywords: Ekologinės sąlygos;Energinė vertė;Pievų fitocenozės;Produktyvumas;Žolynų kokybė;Ecological conditions;Energy value;Meadow phytocenoses;Productivity;Sward quality
Abstract: Lietuvoje pievų būklė nėra gera, jos yra apleistos (nešienaujamos, neganomos). Šie pokyčiai naudojant pievas turi neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, didėja nenaudojamų žalienų plotai, kraštovaizdis tampa laukinis, o tai reiškia, kad mažėja jų ekologinė vertė. Tyrimai atlikti 2009–2012 m. penkiose augavietėse, iš kurių dvi yra sausminės sąlygiškai apleistos pievos skirtingose banguoto reljefo vietose ir trys užliejamos pievos, esančios pavaginėje, centrinėje bei priežemyninėje Nemuno deltos dalyje. Tyrimų tikslas – palyginti sausminių ir užliejamų pievų fitocenozių produktyvumo bei kokybės įtaką jų biomasės energinei vertei. Pievų žolynų produktyvumas ir energinė vertė priklauso nuo augavietės ekologinių sąlygų, kurios formuoja skirtingas buveines. Sausminių pievų vidutinis sausųjų medžiagų kiekis buvo 4,19 t ha-1, o užliejamų pievų – 6,03 t ha-1, arba 31 % didesnis. Skirtingose augavietėse susiformavusių fitocenozių biomasės kokybė buvo panaši. Sausosiose medžiagose nustatyta 6,69–9,75 % žalių baltymų, 23,81–25,56 % žalios ląstelienos, 1,70–2,29 % žalių riebalų ir 4,98–5,98 % žalių pelenų, 44,40–47,20 % organinės anglies, 1,26– 1,44 % suminio azoto, 0,12–0,16 % sieros. Sausminių pievų žolynai šiek tiek daugiau sukaupė kalio (vidutiniškai 1,66 %), o užliejamos pievos – kalcio (vidutiniškai 0,70 %). Skirtingų pievų žolių grynasis šilumingumas kito nuo 16,63 iki 16,88 MJ kg-1, o energinis potencialas – nuo 60,73 iki 143,8 GJ ha-1. Užliejamos pievos, esančios centrinėje Nemuno deltos dalyje, žolyno energinis potencialas buvo iš esmės didesnis (143,8 GJ), arba sukaupė 1,8–2,4 ir 1,6–2,2 karto daugiau energijos nei sausminės ir kitos užliejamos pievos. Tirtų pievų žolių paruošimo ir transportavimo energijos sąnaudos sudarė 2,8 GJ ha-1
Internet: http://www.zemdirbyste-agriculture.lt/wp-content/uploads/2013/12/100_4_str44.pdf
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.41 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

WEB OF SCIENCETM
Citations 5

2
checked on Mar 28, 2020

Page view(s)

44
checked on Feb 10, 2020

Download(s)

8
checked on Feb 10, 2020

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.