| Abstract: | Šiame straipsnyje aptariami tyrimų, kaip buitiniai vandens filtrai išvalo geriamąjį vandenį, rezultatai. Gauti rezultatai parodė, kad filtruotame tiek vandentiekio, tiek gręžinio vandenyje oksidacijos-redukcijos potencialas yra aukštesnis nei nefiltruotame. Filtrai daro įtaką vandens kietumui: filtruotame vandenyje Ca, Mg druskų koncentracija neviršija 1,5 mmol/l, vanduo tampa minkštas arba labai minkštas. Taip pat pastebėtas elektrinio laidžio mažėjimas filtruojant vandenį pro visus pasirinktus filtrus. Filtruoto vandens pH reikšmė tiek vandentiekio, tiek gręžinio vandenyje gauta mažesnė nei nefiltruoto, tai reiškia, kad filtruotas vanduo rūgštėja - mažiausia pH reikšmė gauta filtruojant gręžinio vandenį pro ,,C" filtrą - 6,53 (pagal HN 24:2003 leistina žemiausia pH reikšmė - 6,5). Labiausiai vandenyje pasikeitė organinių medžiagų kiekiai. Šių medžiagų koncentracija sparčiai didėjo filtruojant vandentiekio ir gręžinio vandenį: vandentiekio vandenį filtruojant pro ,,A" filtrą organinių medžiagų kiekis kito nuo 0 iki 5,9 mgO2/l, pro ,,B" filtrą - nuo 0 iki 5,6 mgO2/l, o filtruojant pro ,,C" filtrą - nuo 0 iki 5,4 mgO2/l; filtruojant gręžinio vandenį organinių medžiagų kiekiai taip pat kito: filtruojant pro ,,A" filtrą organinių medžiagų kiekis kito nuo 0,32 iki 12,6 mgO2/l, pro ,,B" filtrą - nuo 3,36 iki 16,5 mgO2/l, o filtruojant pro ,,C" filtrą - nuo 1,6 iki 14,3 mgO2/l. Nustatyta, kad organinių medžiagų kiekio padidėjimas priklausė nuo filtro kasetės naudojimo laiko, t. y. po 23 - 25 filtro naudojimo dienų geriamajame vandenyje organinių medžiagų kiekis viršijo leistiną normą - 5 mgO2/l (gamintojai rekomenduoja kasetes keisti kartą per mėnesį). Tai rodo ir determinacijos koeficiento reikšmės: vandentiekio vandenyje R2 = 0,9, gręžinio vandenyje R2 = 0,8
The article discusses the results of cleaning efficiency of the domestic water filters. The results showed that water oxidation - reduction potential of the filtered water in both tap and borehole water was higher than that in unfiltered water. As a matter of fact, filters affected the hardness of water: it became either soft or very soft (Ca, Mg salts concentration less than 1.5 mmol l"1). Also, it was noticed the electrical conductivity of water decreased when water was filtered by all filter types. Filtered water was more acidic than the unfiltered. The lowest pH value received by filtering borehole water through filter „C" was 6.53 (by HN 24:2003 lowest acceptable pH - 6.5). Filters didn't reduce amount of iron in borehole water to the required level. The most significant changes were observed in organic matter content. These concentrations increased rapidly when filtering both tap and borehole water: in tap water filtered through the filter „A" quantities of organic matter varied from 0 to 5.9 mg02 I1, through the filter ,,B" it was from 0 to 5.6 mg02l"1, and when filtering through the filter „C" it varied from 0.32 to 12.6 mg021"1. When filtering the borehole water the organic matter content varied also: in water filtered through the filter „A" it varied from 0 to 5.9 mg02 l"1; through the filter „B" it was from 3.36 tol6.5 mg02 1 and through the filter „C" it varied from 1.6 to 14.3 mg021"1. It was established that these concentrations increased rapidly depending on the filter cartridge life both in tap water and borehole water, i.e., after 23-25 days of using the filter, the organic matter content exceeded the permissible limit for drinkable water by 5 mg02 l"1 (manufacturers recommended to change cartridges once a month). This is reflected in the coefficient of determination values: tap water - R2 = 0.9, borehole water R2 = 0.8 |
