Pušynų, augančių mineralinių dirvožemių augavietese, augimo ir retinimosi ypatumai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
LT | ||
Aleinikovas, Marius | ||
| Date |
|---|
2012 |
Vienas iš svarbiausių miškininkystės mokslo uždavinių yra miškų našumo formavimosi pažinimas ir jo reguliavimas. Darbe yra siekiama ištirti Lietuvos pušynų, augančių mineralinių dirvožemių augavietėse, našumo ir sukauptos medyne jo dalies dinamiką bei svarbiausius veiksnius, lemiančius jų kaitą. Tyrimai buvo atlikti naudojant LAMMC Miškų instituto aštuoniolikos pastovių tyrimo barelių, stebėtų daugiau nei 20 metų, duomenis. Bareliai išskirti regionuose su labiausiai išplitusiais pušynais. Tyrimo bareliai reprezentuoja normalaus ir dalinai pagreitinto formavimosi našumo nuo septynių iki devyniasdešimt septynių metų amžiaus pušynus, augančius mineralinių dirvožemių nederlingose ir vidutinio derlingumo augavietėse. Nustatėme, kad pušynų našumas, kaupiamas tūris medyne tik dalinai priklauso nuo augavietės potencialaus našumo. Pušynų našumas žymia dalimi priklauso nuo augimo erdvės, tenkančios kiekvienam medžiui per visą jo augimo laikotarpį, medynų tvarumo, medžių skersmens ir aukščio santykio bei medžių skersmens prieaugio. Didesnis bendras našumas ir sukaupta jo dalis mažesnio potencialaus našumo augavietėse pasiekiami ne intensyvesnio augimo, bet mažesnio išsiretinimo dėka. Normaliai besiformuojantys pušynai maksimalų prieaugį (14 m3/ha per metus) pasiekia 30-40 metų amžiuje. Priklausomai nuo medyno struktūros prieaugis 80-100 metų amžiuje siekia iki 5,5-7,5 m3/ha. Kaupiama medyne prieaugio dalis priklausomai nuo medyno tvarumo, retinimosi intensyvumo, kinta nuo 40 iki 75 %. Siekiant pilniau atskleisti medynų augimo bei našumo formavimosi ypatumus tikslinga ištirti individualaus medžių augimo ir konkurencijos sąveiką.
Šimto storiausių medžių aukštis buvo sumodeliuotas naudojant tiesinės priklausomybės modelį su dviem nepriklausomais kintamaisiais - vidutiniu medyno aukščiu ir augaviečių našumo indeksu pagal medžių augimą į aukštį.
Finally, individual tree growth and competition analysis methods could be very valuable research tool for better understanding and evaluation of forest growth and yield regularities. The height of hundred largest trees per hectare was modelled by using linear regression methods with two independent variables - average tree height and site index, estimated by mean height at reference age.
The most important research task in forest stand yield and dynamic science is to discover principles of forest growth and yield regulation. The aim of this investigation was to reveal the regularities of growth and formation Lithuanian pine forests, growing on mineral soil sites. The research was based on data, collected from eighteen permanent sample plots. Plots were established by LRCAF Forest Institute, in various parts of Lithuania, with dominated pine forests of natural formation. The subject of research represents well normally and partially accelerated formation, Lithuanian pine forests, with age range from seven to ninety seven years that grow on mineral, low and average fertility, sites. We found that total yield and accumulated its part for final cuttings in pine forests depends not only on site potential productivity, expressed by height growth, but also on several other important factors like trees' growing space till its maturity age, stability of stands, expressed by tree diameter and height ratio, and tree diameter increment. Higher total yield and accumulated part for final cuttings in less potentially productive sites appears not due to more intensive growth, but due to lower natural selfthinning of trees in these sites. Normal formation pine forest stands reach maximal volume increment 14 m3/ha per year, in age 30 to 40 years. Accumulated part for final cuttings, depending on stand sustainability, natural thinning intensity varies from 40 to 75 %.