Fosforo kaitos Nemuno ir kai kurių jų intakų vandenyje tendencijos ir priežastys

Abstract

Nors gyvulių skaičius Nemuno baseine sumažėjo 55%, tačiau gyvulininkystės ūkiai, kuriuose nėra tinkamų mėšlidžių, išleidžia į aplinką daug teršalų. Norint sumažinti fosforo patekimą iš Nemuno į Kuršių marias, reikia baigti rengti Kauno miesto biologinio valymo įrenginius, rekonstruoti nuotekų valyklas Panevėžyje bei Kėdainiuose, kad būtų galima taikyti biologinį valymą, ir pastatyti tinkamas mėšlides gyvulininkystės ūkiuose. AtliktafosforojunginiųkaitosNernunobaseineanalizė rodo, kad, norint nustatyti taršos priežastis ir šaltinius, būtina kompleksiškai analizuoti visų potencialių taršos šaltinių ilgo laikotarpio stebėjimų duomenis nuo upės ištakų iki žiočių. Tokia analizė padeda suprasti daugiamečius procesus, vykstančius upės baseine, ir pasiūlyti efektyviausias taršos mažinimo priemones. Rytų Europos šalyse, vertinant upių vandens kokybės kaitos tendencijas pereinamuoju iš centralizuotos planinės ekonomikos (valstybinė gamybos priemonių nuosavybė) į rinkos ekonomiką, kai vyrauja privati nuosavybė, laikotarpiu, gauti labai skirtingi rezultatai. Straipsnyje analizuojama Lietuvoje vykusių gamybos santykių permainų įtaka Nemuno (nuo ištakų iki žiočių) ir svarbiausių jo intakų vandens kokybei. Analizei Išskirti trys laikotarpiai: tarybinės komandinės sistemos laikotarpis( 1986-199 lm.), pereinamasisįrinkosekonomikąirprivaiiąnuosavybę laikotarpis( 1992-1996 m.) ir rinkos ekonomikos laikotarpis, kai vyrauja privati nuosavybė (1997-2002 m.). Fosfatų fosforo (PO,-P) koncentracija Nemuno žiotyse nuo pirmojo iki trečiojo laikotarpio sumažėjo 86%. Sezoninis (SMK) ir dalinis (DMK.) Mann-Kendall PO^- P koncentracijos testas, normalizuojantis upių nuotėkį, patvirtino aiškią mažėjimo tendenciją 14 iš 16 stebėtų vietų. PO,-P taršos mažėjimo pagrindinės priežastys - tai sumažėjusi pramonės bei miestų koncentruota tarša ir gerokai mažesnis gyvulių skaičius žemės ūkyje. Nemuno upę ties Smalininkais fosforu daugiausia teršia Kauno miesto ir pramonės nuotekos. Polinominis ryšys gana stiprus (/?2 = 0,64). Fosforo kiekį Nemune žemiau Kauno įtakoja ir Nevėžio upė, nors čia polinominio ryšio determinacijos koeficientas mažesnis (R1 = 0,27). Didžiausi Nevėžio upės teršėjai fosforu yra Panevėžio bei Kėdainių miestai ir pramonė. Į upės atkarpas aukščiau miestų fosforas daugiausia patenka iš gyvulininkystės ūkių.