Žemėnaudos įtaka nuotėkiui

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama mažų upelių ir griovių Nevėžio baseine nuotėkio kaita, siekiant nustatyti, kiek ir kaip nuotėkio charakteristikas veikia žemės naudmenų sudėtis. Tyrimo objektai - du grioviai (Kraujupis ir Kolupė-1), kurių baseinų žemėnauda skirtinga: pirmojo griovio baseino plotas 1,75 km2, ariamoji žemė sudaro 85%, antrojo - 0,74 km2, miškingumas 99%. Bendras šių griovių nuotėkio stebėjimų laikotarpis - 38 metai. Taip pat panaudota istorinė tyrimų medžiaga - 1968-1995 m. nuotėkio matavimų Nevėžio baseino grioviuose duomenys, skelbti metraščiuose. Metinis nuotėkio aukštis per visąs tebėjimų laikotarpį buvo didesnis Kraujupio baseine, didžiausias skirtumas buvo sausais metais. Tačiau ryšys tarp nuotėkio aukščio santykio Kraujupis/Kolupė ir metų vandeningumo nėra glaudus (r= 0,46). Didžiausi skirtumai tarp abiejų griovių sezoninio nuotėkio yra vasarą ir rudenį. Kraujupis visą sezoną ištisai niekada nebuvo išdžiūvęs. Kolupė-1 visąvasarą buvo sausa 14 kartų, o rudenį - 21 kartą (daugiau kaip pusė visų atvejų). Čia gali turėti reikšmės tiek baseino ploto skirtumai, tiek didesnis garavimas miškingame baseine. Pavasario sezono nuotėkio moduliai 1959-1990 m. buvo maždaug lygūs, o nuo 1990 m. Kolupės-1 moduliai visą laiką buvo mažesni. Didžiausių pavasario potvynio paros nuotėkio modulių daugiametė eiga panaši abiejuose grioviuose, nors dažniau moduliai buvo didesni Kraujupyje. Miškingame baseine vidutiniškai per tiriamąjį laikotarpį pavasario potvynis prasidėdavo 5-6paromisvėliau,tačiauvidutinė potvynio trukmė abiejuose baseinuose buvo vienoda- 29 paros