Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/85344
Options
Azoto ir fosforo kaita Nevėžyje ir jo intakuose
Type of publication
Straipsnis kitoje duomenų bazėje / Article in other database (S4)
Title
Azoto ir fosforo kaita Nevėžyje ir jo intakuose
Is part of
Vandens ūkio inžinerija. , Nr. 29 (49) (2006)
Date Issued
Date Issued |
---|
2006 |
Is Referenced by
Extent
p. 34-42
Field of Science
Abstract
Trendų patikimumas vertintas vidurkių skirtumo ir Mann-Kendall metodais. Statistiškai patikimas fosforo koncentracijų sumažėjimas abiem metodais gautas tik Smilgos upeliui. Šerkšnyje bendrojo fosforo koncentracija kelis kartus padidėjo. Pagrindinis tiriamųjų objektų teršėjas fosforu yra koncentruota tarša, t. y. pramonės ir gyvenviečių nepakankamai išvalytos nuotekos; žemės ūkio tarša fosforu yra daug mažesnė, ypač paskutiniu metu, kai koncentracija svyruoja žemiau negu leidžiama (0,2 mg/l).
Straipsnyje nagrinėjama Nevėžio ir aštuonių jo intakų tarša bendruoju azotu ir bendruoju fosforu 1992-2005 m. (su pertraukomis). Visuose intakuose bendrojo azoto koncentracija buvo padidėjusi ir apie 3 kartus didesnė už leidžiamą. Kuo mažesnis upės baseino plotas, tuo didesnė koncentracija ir sezoniniai jos svyravimai, todėl Nevėžyje (aukščiau ir žemiau Kėdainių) koncentracija mažiausia (5,04-5,12 mg/l). Išplaunami iš intakų bendrojo azoto kiekiai labai skiriasi (879-1692 kg/km2 metus) ir priklauso nuo ariamosios žemės (tiesinė tiesioginė priklausomybė) bei miškų plotų (tiesinė atvirkštinė priklausomybė). Nevėžyje šio elemento kiekiai apytikriai atitinka vidutinį intakų atnešamą kiekį ir matavimo vietose (aukščiau ir žemiau Kėdainių) beveik vienodi. Per stebimąjį laikotarpį (1993-2005 m.) visuose tirtuose Nevėžio intakuose buvo bendrojo azoto koncentracijos mažėjimo vandenyje tendencija. Pagal bendrojo fosforo koncentraciją tiriami Nevėžio intakai skirstomi į labai švarius (vidutinė koncentracija daug mažesnė už leidžiamas normas (0,08 mg/l), vidutiniškai užterštus (0,16-0,33 mg/l) ir papildomai teršiamus iš koncentruotos taršos šaltinių (0,66-1,48 mg/l). Atitinkamai pasiskirsto ir išplaunami bendrojo fosforo kiekiai (nuo 11 iki 37 kg/km2 metus). Pagal bendrojo fosforo koncentraciją Nevėžis aukščiau Kėdainių panašus į kai kuriuos intakus, tačiau žemiau Kėdainių šio elemento koncentracija padidėja dvigubai (0,66 mg/l); atitinkamai padidėja ir jo kiekiai (nuo 44 iki 97 kg/km2 metus). Vidutinis intakų atnešamas fosforo kiekis yra apie 22 kg/km2 metus, t. y. 2 kartus mažesnis negu Nevėžyje aukščiau Kėdainių. Visuose tirtuose Nevėžio intakuose (išskyrus Šerkšnį) buvo bendrojo fosforo koncentracijos mažėjimo vandenyje tendencija.
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)