Azoto koncentracijos vidutinio dydžio upių vandenyje priklausomybė nuo nuotėkio modulio

Abstract

Prognozuojant upių vandens taršą, nemažai dėmesio skiriama taršos priklausomybei nuo vandens nuotėkio iš baseino. Tai ne vienintelis veiksnys, turintis įtakos upių vandens taršai, tačiau gana svarbus ir praktiškai nevaldomas. Todėl svarbu kuo geriau pažinti ir įvertinti šį ryšį modeliuojant taršos kaitą upės baseine. Darbe pateikiamos azoto koncentracijų keturių upių (Ventos, Lėvens, Šušvės ir Nevėžio) aukštupių vandenyje ir nuotėkio modulio priklausomybės. Priklausomybės nustatytos ištisų metų ir suskirstant metus [ šiltąjį bei šaltąjį laikotarpius. Nustatyta, kad tada, kai apimami metai, nitratų azoto koncentracijos ir nuotėkio modulio ryšį geriausiai atspindi antrosios eilės polinomo matematinis modelis. Kai metai suskirstomi į šiltąjį ir šaltąjį laikotarpius, kiekvienu laikotarpiu minimą ryšį geriausiai atspindi logaritminis modelis. Nustatyta, kad upės baseino taršai vertinti gali būti taikomas jautrumo kriterijus, kuris parodo, kaip kinta nitratų azoto koncentracija upės vandenyje keičiantis nuotėkio moduliui. Šis kriterijus turi savo kaitos dėsningumus, kurie gali būti nustatyti remiantis pasirinktu ryšio matematiniu modeliu. Jautrumo kriterijus gali būti išreikštas pastoviu skaičiumi - konstanta, tiese arba kreive. Nustatyta, kad didėjant nuotėkio moduliui jautrumo kriterjjus mažėja ir jeigu įvertinami potvyniai, gali įgyti neigiamas reikšmes. Iš upių, tirtų esant mažam nuotėkio moduliui, jautriausias Lėvuo, o mažiausiai jautri Venta.