Drenuoto karsto rajono upelių nuotėkio ypatumai

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami dviejų mažų upelių, ištekančių iš skirtingos genetinės kilmės drenuotų karsto rajono dirvožemių, nuotėkio susidarymo bei sezoninio pasiskirstymo ypatumai. Nustatyta, kad upelių baseino dalies iki jų ištakų dydį lemia dirvožemis ir paviršiaus nuolydis. Pradžią tirtiesiems upeliams davė drenažo nuotėkis iš maždaug 100 ha (vidutinis paviršiaus nuolydis 0,2-0,3%) limnoglacialinių molių ir 30 ha (vidutinis paviršiaus nuolydis 0,5-1,5%) moreninio priesmėlio bei smėlingo priemolio dirvožemių. Upeliui pradžią duodančio drenažo nuotėkio svyravimai upelio nuotėkį vandens matavimo postuose lėmė maždaug 85% limnoglacialiniuose (postas per 0,5 km žemiau ištakos) ir apie 75% – moreniniuose (postas per 1,8 km žemiau ištakos) dirvožemiuose

The paper analyses the formation and seasonal distribution of runoff of two small streams the sources of which are located in drained karst soils of different genetic origin. As the study results show, the size of the stream watershed area to its source is affected by soil characteristics and surface gradient. The source of the streams under investigation is a drainage runoff from 100 ha of glacial-lacustrive clay soils (average surface gradient 0.2-0.3%) and 30 ha of moraine and sandy loam soils (average surface gradient 0.5-1.5%). Fluctuations of drainage runoff (the source of the stream) affected the runoff of the streams in about 85% of glacial-lacustrive soils (water measurement post located at the distance of 0.5 km below the effluent) and in about 75% of moraine soils (water measurement post located at the distance of 1.8 km below the effluent)