Agricultural pollution in the river Susve basin in middle Lithuania
| Date |
|---|
2003 |
Straipsnyje siekiama nustatyti vidutinio dydžio Šušvės upės (Nevėžio intakas) baseino, kuriame plėtojama tik žemės ūkio veikla, taršą 1960- 2000m. Aprašyti tie landšafto struktūros pasikeitimai (naudmenų, pasėlių struktūros kaita, sausinamų žemių plotai, tvenkinių įrengimas), kurie tiesiogiai nedidina cheminės taršos, tačiau keičia dirvožemyje vykstančius medžiagų apykaitos procesus ir pagreitina medžiagų migraciją. Apskaičiavus įvairių taršos šaltinių (kritulių, trąšų, gyventojų, gyvulių) taršą gauta, kad didžiausi NPK kiekiai į baseiną patenka su trąšomis (62% visos taršos). 26% visos cheminės taršos tenka gyvuliams, 11% iškrinta su krituliais ir 1% tenka gyventojams. Trąšos yra pagrindinis fosforo (82%) bei azoto (58%) taršos šaltinis baseine. Intensyviausiai ūkinė veikla buvo plėtojama 1975-1990 m., kai gyvulių tankumas pasiekė 0,9 SG (šiuo metu tik 0,4 SG) 1 ha ž.ū. naudmenų. Mineralinių trąšų naudojimas tuo laikotarpiu didėjo nuo 60 iki 220 kg/ha veikliosios medžiagos 1 ha ariamosios žemės, su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis vidutiniškai kasmet paskleista N, P2O5 ir K2O atitinkamai 140, 56 ir 119 kg/ha ž.ū. naudmenų. Tai nedideli kiekiai, tačiau tada, kai netinkamai ūkininkaujama (mažas trąšų panaudojimo koeficientas, gyvulių laikymas dideliuose kompleksuose tinkamai nesutvarkius mėšlo ir pažeidžiant gamtosaugos reikalavimus), ir tokie kiekiai daro didelį poveikį upės vandens kokybei.
The paper deals with the evaluation of pollution of the period of 1960-2000 in a mid-size basin of the river Susve with developed agricultural activity. A number of changes in landscape structure (structure of agricultural land use, structure of croplands, drained land areas, arrangement of ponds) that do not contribute to the chemical load directly, but affect different chemical processes in the soil and thus accelerate the migration of nutrients, are discussed in the paper. Calculated values of different pollution sources (precipitation, fertilization, inhabitants, animals) show that the largest NPK input into the basin is via fertilization (62% of total pollution load). Other chemical pollution sources include animals (26%), precipitation (11%) and human activity (1%). Fertilizers are a major pollutant of the basin with phosphorus (82%) and nitrogen (58%). The most intensive agricultural activity was observed in the period of 1975-1990, when animal density was 0.9 animal unit (AU) for 1 ha of agricultural land use (at the moment animal density is only 0.4 AU). The mineral fertilizers use increased from 60 to 220 kg for 1ha of arable land. Annual N, P2O5 and K2O input together with manure and mineral fertilizers was on the average 140, 56 and 119 kg/ha of agricultural land use respectively. These are not significant indices, however the mentioned factors may adversely affect the river water quality under the conditions of improper farming, low coefficient of fertilizers uptake, animal concentration in large complexes, improper handling of manure and ignorance of environment protection requirements.