Fosfatų apykaita agroekosistemoje įvairaus intensyvumo sėjomainų sąlygomis

Abstract

Straipsnyje apibendrinti 2000-2003 m. LŽŪU VŪI atliktų fosforo apykaitos agroekosistemoje tyrimų, darytų keturių įvairaus intensyvumo sėjomainų (Norfolko, kaupiamųjų, javų ir žolių) sąlygomis giliau karbonatingo giliau glėjiško lengvo priemolio rudžemyje (RDg-4-K2), rezultatai. Dirvožemio fosforingumas priklauso nuo agroekosistemos mineralinės mitybos sąlygų ir jos produktyvumo. Didžiausiu produktyvumu išsiskyrė kaupiamųjų sėjomaina, per ketverius metus sukaupusi 532 GJ ha-1 bendrosios energijos derlių, o didžiausiu energetiniu efektyvumu – daugiamečių žolių sėjomaina (ETK - 12,2). Drenažo nuotėkis agroekosistemoje priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir jos produktyvumo. Didesnis augalų derlingumas drenažo nuotėkį mažina. P-PO43-koncentracija drenažo vandenyje priklauso nuo kritulių kiekio, dirvožemio fosforingumo ir taikomos sėjomainos. Didžiausia P-PO43- koncentracija drenažo vandenyje (0,016 mg l-1) išsiskyrė gausiausiai tręštos kaupiamųjų ir Norfolko sėjomainų rotacijos. Bendras fosfatų išplovimas priklauso nuo drenažo nuotėkio, P-PO43- koncentracijos drenažo vandenyje, taikomos sėjomainos, jos produktyvumo ir jį lemiančių augalų mineralinės mitybos veiksnių. Efektyvus lauko augalų tręšimas fosforo trąšomis, lydimas gausesnio jų derlingumo ir nedidelio teigiamo fosforo balanso agroekosistemoje, apriboja fosfatų išplovimą drenažu. Racionalus ir efektyvus tręšimas, užtikrinantis stabilų, artimą neutraliam fosforo balansą, yra esminė išsklidusios vandens taršos fosforu mažinimo prielaida