Sėjomainų produktyvumas ir poveikis NPK migracijai agroekosistemoje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama pagrindinių augalų maisto medžiagų migracija, vykstanti skirtingo intensyvumo sėjomainų vienos rotacijos laikotarpiu, jos ryšiai su agroekosistemos produktyvumu ir jį nulemiančiais veiksniais: pasėlių struktūra, tręšimu, dirvožemio agrocheminėmis savybėmis. Tyrimai atlikti 1995-2001 m. Kėdainių r., Lipliūnų k., penkių drenažo sistemų, kurių dydis 6-15 ha, baseinuose, parinkus skirtingas sėjomainas, nenaudojant organinių trąšų ir užariant šalutinę produkciją. Tirtos dvi lauko sėjomainos – Norfolko ir 50% ploto kaupiamųjų, taip pat javų (100%), javų su ankštiniais augalais ir daugiamečių žolių laukas. Vienos rotacijos duomenimis, produktyviausios lauko sėjomainos. Visas metinis sausųjų medžiagų derlius (pagrindinė, šalutinė produkcija ir augalinės liekanos) siekė 8,2-9,5 t/ha (50-54% sudarė pagrindinė produkcija); mažiausio produktyvumo buvo javų sėjomaina – 5,88 t/ha (pagrindinė produkcija – 33%). Azoto koncentracijos drenažo vandenyje per metus kito priklausomai nuo metų sezono, nuotėkio pradžios bei pabaigos. Per rotaciją – priklausomai nuo auginamų augalų ir pavasarį esančio dirvožemyje mineralinio azoto kiekio. Iš dalies (tik klasikinėje lauko (I laukas) ir javų sėjomainose (III laukas) koreliavo su azoto kiekiu, patekusiu su trąšomis bei augalinėmis liekanomis (R2 atitinkamai 0,814 ir 0,521). Azoto koncentracijos ir išplovimas lauko sėjomainoje, kur 50% ploto užima kaupiamieji augalai, bei javų sėjomainoje , palyginti su daugiametėmis žolėmis (IV laukas) ir klasikine sėjomaina (I laukas), buvo beveik du kartus didesni. Esminių išplaunamo fosforo kiekio skirtumų tarp variantų nėra, tik esti koncentracijos ir išplovimo didėjimo javų, javų bei ankštinių augalų sėjomainose ir daugiamečių žolių lauke tendencija. Kalio išplovimas minėtose sėjomainose yra patikimai didesnis. NPK išplovimas mažėjo didėjant derliui.