Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/84901
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Aksomaitienė, Ramutė;Kutra, Ginutis;Petrokienė, Zita
Title: Sėjomainų produktyvumas ir poveikis NPK migracijai agroekosistemoje
Other Title: Productivity of crop rotations and their impact on NPK migration in agrosytem
Is part of: Vandens ūkio inžinerija. , Nr. 19 (41) (2002)
Extent: p. 3-13
Date: 2002
Keywords: Sėjomainos;Derlius;Azotas;Fosforas;Kalis;Drenažo vanduo;Nuotėkis;Crop rotation;Yield;Nitrogen;Phosphorus;Potssium;Drainage water;Runoff
Abstract: Straipsnyje nagrinėjama pagrindinių augalų maisto medžiagų migracija, vykstanti skirtingo intensyvumo sėjomainų vienos rotacijos laikotarpiu, jos ryšiai su agroekosistemos produktyvumu ir jį nulemiančiais veiksniais: pasėlių struktūra, tręšimu, dirvožemio agrocheminėmis savybėmis. Tyrimai atlikti 1995-2001 m. Kėdainių r., Lipliūnų k., penkių drenažo sistemų, kurių dydis 6-15 ha, baseinuose, parinkus skirtingas sėjomainas, nenaudojant organinių trąšų ir užariant šalutinę produkciją. Tirtos dvi lauko sėjomainos – Norfolko ir 50% ploto kaupiamųjų, taip pat javų (100%), javų su ankštiniais augalais ir daugiamečių žolių laukas. Vienos rotacijos duomenimis, produktyviausios lauko sėjomainos. Visas metinis sausųjų medžiagų derlius (pagrindinė, šalutinė produkcija ir augalinės liekanos) siekė 8,2-9,5 t/ha (50-54% sudarė pagrindinė produkcija); mažiausio produktyvumo buvo javų sėjomaina – 5,88 t/ha (pagrindinė produkcija – 33%). Azoto koncentracijos drenažo vandenyje per metus kito priklausomai nuo metų sezono, nuotėkio pradžios bei pabaigos. Per rotaciją – priklausomai nuo auginamų augalų ir pavasarį esančio dirvožemyje mineralinio azoto kiekio. Iš dalies (tik klasikinėje lauko (I laukas) ir javų sėjomainose (III laukas) koreliavo su azoto kiekiu, patekusiu su trąšomis bei augalinėmis liekanomis (R2 atitinkamai 0,814 ir 0,521). Azoto koncentracijos ir išplovimas lauko sėjomainoje, kur 50% ploto užima kaupiamieji augalai, bei javų sėjomainoje , palyginti su daugiametėmis žolėmis (IV laukas) ir klasikine sėjomaina (I laukas), buvo beveik du kartus didesni. Esminių išplaunamo fosforo kiekio skirtumų tarp variantų nėra, tik esti koncentracijos ir išplovimo didėjimo javų, javų bei ankštinių augalų sėjomainose ir daugiamečių žolių lauke tendencija. Kalio išplovimas minėtose sėjomainose yra patikimai didesnis. NPK išplovimas mažėjo didėjant derliui
The paper presents the generalized data on principal nutrient migration processes occurrig within one rotation period of crop rotations of different intensity. It also deals with the relations amoung nutrient migration, agroecosystem productivity and the factors predetermining the productivity: crop structute, fertilization, and soil agrochemical characteristics. The studies were carried out in the basins of 5 drainage systems of 6-15 ha in Lipliunai, Kedainiai district, in 1995-2001. The studies were performed on the basis of different crop rotations: applying no organic fertilizers and having ploughed up byproducts. Two kinds of crop rotations were studied: classical one and the field containing 50% of row crops, 100% of cereals, cereals with pulse crops and perennial grass
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/84901
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.6 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

36
checked on Dec 11, 2019

Download(s)

8
checked on Dec 11, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.