Maisto medžiagų išplovimas karsto zonos dirvožemiuose
| Date |
|---|
2002 |
Straipsnyje nagrinėjamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius išplaunamų pagrindinių augalų maisto medžiagų kiekių priklausomumas nuo skirtingų NPK trąšų normų ir vienkartinio organinių trąšų panaudojimo sėjomainoje Lietuvos aktyvaus karsto zonos moreniniuose smėlinguose lengvuose priemoliuose ir limnoglacialiniuose moliuose. Gausiau tręšiamoje dirvoje lieka nemažai augalų nesunaudotų maisto medžiagų, kurios, ypač azotas, išplaunamos. Daugiau šių medžiagų išplaunama iš smėlingų priemolio dirvų. Kad sumažėtų požeminio vandens užterštumas azotu, minimas dirvas, nuėmus derlių, reikėtų apsėti posėliniais augalais. Fosforo ir kalio išplovimas nedaug priklauso nuo trąšų normų, daugiau – nuo dirvožemyje natūraliai esančio šių elementų kiekio ir augintų augalų.
This paper discusses the relationship between the amount of major nutrients leached into deeper soil layers and NPK fertilization rates and single application of organic fertilizers in a crop rotation in moraine sandy loam and glacial lacustrine clay soils of intensive karst zone of Lithuania. Large rates of applied fertilizers cause the reduction in plant nutrient uptake. The surplus of plant nutrients and nitrogen fertilizers left in the soil are leached later. To reduce underground water pollution with nitrogen, sandy loam soils should be sown with a post harvest crop. No stronger relationship exists between the leached amounts of phosphorus or potassium and the amount of fertilizers applied. Phosphorus and potassium leaching mostly depends on the amount of these elements originally contained in the soil, as well as on the grown crops.