Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/84633
Options
Paprastosios pušies skirtingų lajos dalių palikuonių genetinės įvairovės skirtumai
Type of publication
Straipsnis kitoje duomenų bazėje / Article in other database (S4)
Title
Paprastosios pušies skirtingų lajos dalių palikuonių genetinės įvairovės skirtumai
Other Title
Genetic diversity of Scots pine progeny from different parts of the crown
Is part of
Miškininkystė. , 2012, Nr. 1 (71)
Date Issued
Date Issued |
---|
2012 |
Is Referenced by
Extent
p. 49-58
Field of Science
Abstract
The aim of the study was to compare the diversity of quantitative and qualitative traits and DNA polymorphism of 24 years old progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone by using cpSSR DNA markers. For the DNA test, a total of 58 progeny were studied (ca. 20 from each part of the crown). Survival, stem diameter, stem straightness, flowering, cone yield, bark type, condition, the beginning of active growth and other parameters of the seedling progenies were evaluated. The genetic diversity was assessed at six cpDNA loci by the aid of cpSSRs. The results showed, that the survival was much lower for the progeny from the middle and bottom than from the top of the crown. There were no significant differences, however, in the other traits as well as between the variances of the progeny from the different parts of the crown. A reason could be that owing to low survival of the bottom and middle progeny, the remaining trees grew in a wider spacing and this uneven spacing between the treatments disturbed the comparison. cpSSR markers revealed much greater haplotype and allele diversity of the progeny from the top of the crown. Selling rate was 5 %; as much as 28 % of the progeny from the single mother clone were fertilized by a single father and such progeny occurred mainly at the bottom and middle of the crown. We recommend to collect seed form the top of the crowns, or at least sort the seed separately for the top and other parts of the crown.
Mūsų tyrimo tikslas buvo palyginti vieno paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klono skirtingų lajos dalių sėklinių palikuonių, augančių Višakio Rūdos bandomuosiuose želdiniuose, genetinę įvairovę pagal DNR žymenis ir fenotipinius požymius. Fenotipinių požymių tyrimai parodė, kad 24 m amžiuje, viršutinės lajos dalies sėkliniai palikuonys pasižymi ženkliai didėsiu išlikimu, bet esminiai nesiskiria savo kiekybinių ir kokybinių požymių įvairove nuo apatinės lajos dalies palikuonių. Gali būti, kad fenotipinių požymių įvairovei atskleisti trukdo nevienodas medžių išlikimas, kur esant mažesniam išlikimui susidaro nevienodi tarpai tarp medžių, galėję įtakoti didesnę erdvę radialiniam prieaugiui. 6 cpSSR lokusų DNR polimorfizmo tyrimai parodė, kad viršutinės lajos dalies sėklinių palikuonių genetinė įvairovė yra ženkliai didesnė nei vidurines ir apatinės lajos dalių sėklinių palikuonių. IŠ 30 skirtingų cpSSR haplotipų 18 buvo aptikti viršutinės lajos dalies palikuonyse. Visi 5 proc. savidulkinių individų buvo aptikti tarp apatinės ir vidurinės lajos dalies palikuonių Pastebėtina, kad net 28 proc. (16 iš 58) vieno motinmedžio sėklinių palikuonių buvo apvaisint vieno tėvo ir dauguma šių vieno tėvo palikuonių buvo aptikta vidurinėje ir apatinėje lajos dalyje (14 iš 16), tikėtina nuo vieno iš šalia esančių klonų žiedadulkių šuoro. Įvertinus gautus rezultatus, sėklas sėklinėse plantacijose rinkti rekomenduojame viršutinėse pušies lajos dalyse, esant jų stygiui ir kitų lajos dalių, sėklas ruošiant atskirai.
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)