Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/84499
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Šileika, Antanas Sigitas;Gaigalis, Kazimieras
Title: Gamtinių ir antropogeninių veiksnių įtaka azoto išplovai upelių baseinuose
Is part of: Vandens ūkio inžinerija. , Nr. 31(51)( 2007)
Extent: p. 36-46
Date: 2007
Keywords: Apkrova;Azotas;Baseinas;Koncentracija;Nuotekis;Upelis
Abstract: Trijuose Lietuvos žemės ūkio veiklos baseinuose (Vakarų, Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje) jau vienuolika metų tiriama, kaip keičiasi vandens nuotėkis ir bendrojo azoto (N) išplovimas kintant gamtinėms sąlygoms ir žemės ūkio veiklai. Tiriami upelių baseinai skiriasi klimato sąlygomis, dirvožemiu, žemės naudojimu ir ūkininkavimo intensyvumu. 1996-2006 m. vidutinis metinis nuotėkis ir N koncentracijos tirtų upelių žiotyse labai kito. Upelių nuotėkis kito nuo 159 iki 240 mm, o N koncentracija - nuo 2,4 iki 5,9 mg l-1. Didžiausias upelio kalvotoje Pietryčių Lietuvoje nuotėkis (į jį, be kritulių, patenka ir gruntinis vanduo). Didžiausia N koncentracija yra Vidurio Lietuvos upelyje, kurio baseine žemės ūkio veikla intensyviausia, o upės maitinamos beveik vien paviršinio vandens. Taikant metinių stebėjimų duomenų daugialypę polinominę regresinę analizę nustatyta, kad N koncentracijos visuose tirtuose upeliuose priklauso nuo kritulių kiekio, oro temperatūros ir N koncentracijos krituliuose (R2= 0,92; 0,83 ir 0,56). Mėnesinių stebėjimų ryšys tarp gamtinių veiksnių ir N koncentracijos upeliuose silpnas. Įvairiose Lietuvos dalyse gamtiniai veiksniai turi nevienodą įtaką N koncentracijos upeliuose kaitai. Tiriant kiekvieno gamtinio veiksnio poveikį atskirai nustatyta, kad Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje upelių vandens kokybei didžiausią įtaką turi krituliai (R2= 0,72 ir R2= 0,61 ). Vakarų Lietuvoje N koncentraciją upelyje lemia šio elemento koncentracija krituliuose ir oro temperatūra (R2= 0,58 ir R2= 0,54). Didžiausia vidutinė metinė N apkrova 1 996-2006 m. buvo Vidurio Lietuvos upelyje -13,5, o mažiausia Vakarų Lietuvos upelyje - 5,5 kg ha-1. N apkrova tirtuose upeliuose kai kuriais metais skyrėsi iki 4-5 kartų. Vidurio ir Pietryčių Lietuvos upeliuose, esančiuose toliau nuo jūros, N apkrova didžiausia pavasarį, o Vakarų Lietuvos upelyje, kur jaučiama jūros įtaka
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/84499
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml6.85 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

38
checked on Dec 11, 2019

Download(s)

6
checked on Dec 11, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.