Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/84255
Options
Interaction of maize and living mulch. Crop weediness and productivity
Type of publication
Straipsnis Web of Science ir Scopus duomenų bazėje / Article in Web of Science and Scopus database (S1)
Author(s)
Pilipavičius, Vytautas | |
Title
Interaction of maize and living mulch. Crop weediness and productivity
Other Title
Kukurūzų ir įsėlinių tarpinių augalų sąveika. Pasėlio piktžolėtumas bei produktyvumas
Is part of
Žemdirbystė. Akademija, (Kėdainių r.), T. 99, Nr. 1 (2012)
Date Issued
Date Issued |
---|
2012 |
Publisher
Akademija, (Kėdainių r.)
Extent
p. 23-30
Field of Science
Abstract
In 2009–2010, a field experiment was carried out at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture (LUA) (54º52′ N, 23º49′ E) on a silty loam, Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol, LVg-p-w-cc(sc) in the conditions of transitional maritime-continental climate. The study was aimed to establish the interaction between maize and living mulch and its influence on maize crop weediness and productivity. Maize crop inter-rows were sown with spring oilseed rape (Brassica napus L.), white mustard (Sinapis alba L.), spring barley (Hordeum vulgare L.), Italian ryegrass (Lolium multiflorum Lamk.), black medic (Medicago lupulina L.), Persian clover (Trifolium resupinatum L.) and red clover (Trifolium pratense L.) plants as living mulch. Experimental data showed a strong negative linear relationship between living mulch (x, %) and weed coverage (Y, %) (r2009 = −0.90**, r2010 = −0.98**), coverage of living mulch (x, %) and irradiance (Y, %) (r2009 = −0.899**, r2010 = −0.860*), total air-dry mass of living mulch plants (x, g m2) and air-dry mass of annual, perennial and total (Y, g m2) weeds: r2009 = −0.93** and r2010 = −0.615, r2009 = −0.639 and r2010 = −0.666, r(2009) = −0.93** and r2010 = −0.753). Living mulches competed with the maize crop and decreased its yield and other growth parameters. Living mulch exerted the highest negative significant influence on the height (r2009 = −0.795*, r2010 = −0.844*) and dry biomass of stems and leaves (r2009 = −0.74, r2010 = −0.689) of maize. Italian ryegrass mostly decreased maize shoot dry biomass due to rapid re-growth after each cutting. Because of their long vegetation and high biomass production rates, legumes (black medic, Persian and red clover) decreased maize productivity. Spring oilseed rape, white mustard and spring barley living mulches effectively suppressed weeds at first stages of development and had the leas.
Lauko bandymai vykdyti 2009–2010 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje (54º52′ N, 23º49′ E) tarpinio – jūrinio-kontinentinio – klimato sąlygomis. Bandymų dirvožemis – dulkiškas priemolis, grupė – išplautžemis (IDg8-k). Tyrimų tikslas – ištirti kukurūzų bei įsėlinių tarpinių augalų sąveiką ir jos įtaką kukurūzų pasėlio piktžolėtumui bei produktyvumui. Kukurūzų tarpueiliai užsėti vasarinio rapso (Brassica napus L.), baltosios garstyčios (Sinapis alba L.), vasarinio miežio (Hordeum vulgare L.), gausiažiedės svidrės (Lolium multiflorum Lamk.), apyninės liucernos (Medicago lupulina L.), vienamečio persinio dobilo (Trifolium resupinatum L.) ir raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) tarpiniais augalais. Juos nupjovus dirvos paviršius buvo mulčiuotas. Nustatyti stipri neigiama priklausomybė tarp tarpueilių padengimo įsėliniais tarpiniais augalais (x, %) ir piktžolėmis (Y, %) (r2009 = −0.90**, r2010 = −0.98**), tarpueilių padengimo įsėliniais tarpiniais augalais (x, %) ir apšvitos (Y, %) (r2009 = −0.899**, r2010 = −0.860*), įsėlinių tarpinių augalų sausųjų medžiagų bendrosios masės (x, g m-2) ir trumpaamžių, daugiamečių bei visų piktžolių sausųjų medžiagų masės (Y, g m-2) (atitinkamai r2009 = −0.93**, r2010 = −0.615; r2009 = −0.639, r2010 = −0.666; r2009 = −0.93**, r2010 = −0.753). Įsėliniai tarpiniai augalai sąveikavo su kukurūzais ir sumažino jų derlių bei kitus rodiklius. Didžiausia esminė neigiama įtaka nustatyta kukurūzo augalo vidutiniam aukščiui (r2009 = −0.795*, r2010 = −0.844*) ir stiebų bei lapų sausųjų medžiagų derlingumui (r2009 = −0.74, r2010 = −0.689). Gausiažiedės svidrės labiausiai mažino kukurūzų antžeminės dalies sausosios biomasės derlių, nes po kiekvieno nupjovimo jos greitai ataugdavo.
Dėl ilgos vegetacijos pupiniai įsėliniai tarpiniai augalai (apyninės liucernos, persiniai ir raudonieji dobilai) taip pat mažino kukurūzų produktyvumą. Vasariniai rapsai, baltosios garstyčios ir vasariniai miežiai pirmaisiais vystymosi tarpsniais pakankamai efektyviai stelbė piktžoles ir turėjo mažiausią neigiamą įtaką kukurūzų produktyvumui. Šie augalai ir rekomenduotini įsėti į kukurūzų tarpueilius.
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Anglų / English (en)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)