Smulkių skendinčių nešmenų ir biogeninių medžiagų sklaidos Lietuvos mažųjų HE tvenkiniuose eksperimentiniai tyrimai

Abstract

Atlikus ekspedicinio pobūd žio matavimus 18 ma ųjų HE tvenkiniuose, nustatyta, kad ma žųjų vaginių HE tvenkinių (u žtvankos neau kštos, < 4 m) įrengimas ant vidutinių (4 6 eilės) upių palyginti nedaug keičia natūralų upės neš menų, tėkmių ir debitų re imą. Auk tesnių u tvankų (H= 4 10 m) paveikta natūraliai nusistovėjusi smulkių skendinčiųjų ne šmenų sklaida kinta, o tvenkinio vandens kokybė blogėja. Sutrikdytas natūralus ne šmenų re žimas priklausomai nuo tėkmės bei gruntų ir kitų sąlygų žemiau u žtvankos vėl tampa koks buvęs tik u 3 5 km nuo tvenkinio slenksčio. Matavimai parodė, kad tirtuose Lietuvos HE tvenkinių žemutiniuose bjefuose susidaro pakankamai atspari i šplovimui savigrinda. Tai įvyksta palyginti greitai (per 4 6 metus), nes panaudojama natūraliose upių vagose jau anksčiau buvusios savigrindos med žiaga. Tyrimais taip pat nustatyta, kad sąlygi škai didelių HE (kai u tvankos slenksčio auk tis >10 m) tvenkiniai labiau keičia smulkiųjų skendinčiųjų ne šmenų ir vandenyje i štirpusių biogeninių medž iagų dinamiką bei sulaikymą. Jų tvenkiniuose vyksta sudėtingi biocheminiai procesai ir dalinis vandens valymasis, tačiau veikiant HE taip pat galima resuspensija ir antrinė tar a. Tyrimų tikslas taikant ekspedicinius matavimus nustatyti smulkiausių skendinčiųjų ne šmenų, i siskiriančių did žiausiu sukauptu biogeniniu krūviu, dinamiką Lietuvos ma žųjų HE tvenkiniuose