Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/84079
Type of publication: Straipsnis recenzuojamoje Lietuvos tarptautinės konferencijos medžiagoje / Article in peer-reviewed Lithuanian international conference proceedings (P1e)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Katutis, Kazimieras;Dumbrauskas, Antanas;Rudzianskaitė, Aurelija
Title: Ūkininkavimo Nemuno žemupio salpos pievose ypatumai
Other Title: Features of Farming in the Nemunas Floodplain Grassland
Is part of: Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje : mokslo darbai : 4-osios Jono Prano Aleksos tarptautinės mokslinės konferencijos „Šiuolaikinio kaimo vizija“ medžiaga. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2011, nr. 2
Extent: p. 237-250
Date: 2011
Keywords: Dirvožemiai;Užliejamos pievos;Žolynų botaninė sudėtis;Derlingumas;Biokuras;Nemuno žemupys;Soil;Floodplain grasslands;Botanical composition of grassland;Productivity;Biofuels;The Lower Nemunas
Abstract: Nemuno užliejamos pievos – unikalus Lietuvos gamtos kampelis, svarbus ir savo gamtine verte, ir ukinės veiklos potencialu, šiuo metu yra nepilnai panaudojamas. Polderiai, kuriose vandens lyįi reguliuoja siurblines, apima apie 41 tukst. ha žemės. Čia vyrauja salpžemiai – paprastieji durpi škieji žemapelkės (apie 31%) ir sekliai gleji ški pasotinti (apie 43%), kitų dirvožemių ( šlynžemių, rudžemių ir kt.) plotai nedideli, jų reik šmė žemės ūkio gamybai maža. Smėliai ir priesmėliai susiformavo pavaginėje bei priežemyninėje slėnio dalyje, kur kadaise buvo galinės kopos, šių dirvožemių gausu. Polderiuose smėliai sudaro apie 6%, priesmėliai – apie 19%, priemoliai – daugiau nei 38% ir durpiniai dirvožemiai – apie 37% nuo visų i štirtų dirvožemių. Nemuno vir šutinės žemaslėnio dalies dirvožemiai pagal granuliometrinę sudėtį yra derlingesni nei apatines žemaslėnio dalies, blogiausi - Minijos upės slėnio. Kiekviename salpos dirvožemyje auga jam budingos vyraujančios pievų žolės, bet absoliučių geoindikatorių nėra. Dirvožemis ir žolynas yra įvairių veiksnių visuma, kur pana šiuose dirvožemiuose gali augti ir pana šios žolės. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pievu derlingumą, yra vandens režimas bei dirvožemio derlingumas. Pradėjus Š ilutes r. gaminti biokurą (agrogranules) iš augalinės biomasės, būtų galima i š dalies patenkinti rajono įmonių, organizacijų ir gyventojų šilumos ir karš to vandens tiekimo poreikius. Taip pat būtų sprendžiamos ir užliejamų pievų sutvarkymo ( šienavimo) problemos, atsirastų naujos galimybės vietos žemdirbiams gauti papildomų pajamų už biokuro gamybai pateiktą žaliavą
The meadows of Nemunas floodplain are a unique area of nature in Lithuania with its natural value, both economic and operational capabilities, which are currently not enough utilized. The economic activity in this region is possible only owing to a polder system started in 1961 and functioning by now. Polders where the water level is regulated by pumping station covers totally 41 thousand ha of land. As a result of underfunding, increasingly degrading polder systems are unable to perform tasks set to them: to remove timely the excess water from flooded areas and ensure the good economic state of these areas. Therefore, the structure of flora changes and the economic and natural value of areas decrease (semi- natural habitats and species of some types of birds are on the wane). Year by year, the area of fog and unused grass that could be used as sources for energy and other demands of the region progressively increases in these territories. The aim of the study is to determine from a complex viewpoint the interface between soil properties of the floodplain of the Lower Nemunas, grassland fertility and their botanical composition as well as to investigate the importance of multifunctional agriculture by applying the polder systems. In order to conserve and re-naturalize this region, thorough information about natural processes occurring here and observed phenomena is necessary. Dominating soil type in polders systems are Hapli- Umbric Fluvisols (Flu-ha) (about 31%) and Epyhypogleyi- Eutric Fluvisols (Fle-glp-W) (about 43%), areas of other soils (Gleysols (GL), Cambisols (CM) and others) are small and their value for agricultural production low. Sands and sandy loams formed in the sub-channel and pre-land part of the valley, where formerly were back dunes, there is plenty of these soils. Sandy soils in polders accounts only about 6%, sandy loams – 19, loams – over 38, and peats about 37% of all study soils. [...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/84079
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.01 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

36
checked on Dec 10, 2019

Download(s)

6
checked on Dec 10, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.