Deformaciniai procesai sureguliuotų upių vagose

Dabartiniu metu sureguliuotuose upeliuose sparciai vystosi naturalus procesai – suveši tanki žolinė ir sumedėjusi augalija, veikiant įvairiems veiksniams atsiranda skersinės ir išilginės vagos deformacijos, pradeda formuotis naturali upelių vaga. Ištirti šiuos procesus ir jų mąstą buvo pasirinkti Jiesios upės baseinui priklausantys sureguliuoti upeliai. Tyrimu metu buvo siekiama įvertinti sureguliuotų upelių skersines ir išilgines deformacijas, dabartine vagos konfiguraciją ir susikaupusių sąnašų sluoksnių priklausomybė nuo vyraujančių gruntų. Gauti matavimų duomenys palyginti su tiriamu upeliu sureguliavimo projektine ir jų remonto bei rekonstrukcijos medžiaga. Vertinant vagų skersines deformacijas nustatyta, kad šlaitų viršutinėje dalyje dažniausiai pasireiškia šlaitų nuslinkimas (nustatyta 72,8 % tirtų atvejų), šlaitų vidurio zonoje pastebimos nežymios deformacijos, o vandens poveikio zonoje 63,4 % tirtų atvejų nustatytas susikaupęs didelis sąnašų ir nuslinkusio grunto kiekis. Vertinant išilgai vagos vykstančius pokyčius nustatyta, kad vagos vingių formavimasis prasidėjęs 59,1 % tyrinėtų upelių vagose. Tyrimų metu nustatyti sureguliuotų upių vagų pločiai palyginti su projektiniais, įvertinta sąnašų sluoksnių storių priklausomybė nuo tyrimo vietoje vyraujančio grunto rūšies. Nustatyta, kad nepastoviausi yra priesmėlio gruntai (sąnašų sankaupos susiformavusios 0–1,05 m), todėl juose pasireiškia didžiausios deformacijos. Vertinant sąnašų susidarymo priklausomybė nuo dugno nuolydžio nustatyta, kad daugiausia sąnašų susikaupia esant mažiems nuolydžiams. Ivertinus esamą sureguliuotų upelių būkle, apžvelgiamos galimybės natūralizuoti sureguliuotus upelius.