Žemės dirbimo optimizavimas cukriniams runkeliams
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2011 |
Tikslieji lauko bandymai atlikti 1995–2006 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (tuo metu – Lietuvos žemės ūkio universiteto) Bandymų stoties karbonatingojo giliau glėjiško lengvo priemolio išplautžemyje (Calcari-Endohypogleyic Luvisol), gamybiniai lauko bandymai – Pakruojo rajono ūkiuose – giliau karbonatingame sekliai glėjiškame vidutinio ir sunkaus priemolio rudžemyje (Endocalcaric-Epihypogleyic Cambisol). Tyrimų tikslas – moksliškai pagrįsti žemės dirbimo intensyvumo ir sėjos parametrų optimizavimo būdus cukriniams runkeliams, išsaugant dirvos sukultūrinimo lygį ir augalų produktyvumą. Atlikti tyrimai tik iš dalies patvirtino jų hipotezes. Pirmoji tyrimų hipotezė skelbia, kad rudeninio žemės dirbimo intensyvumo sumažinimas nuo giliojo arimo iki sekliojo purenimo padidina dirvos tankį ir drėgnį, tačiau neturi esminės įtakos cukrinių runkelių produktyvumo rodiklių kitimui. Sėjant į ražieną cukrinių runkelių pasėliuose išplinta piktžolės, esmingai sumažėja cukrinių runkelių produktyvumas. Tyrimų rezultatai parodė, kad sumažinus rudeninio žemės dirbimo intensyvumą, dirvos tankis esmingai nedidėjo. Didesnis dirvos tankis buvo nustatytas tik visai neįdirbtų ražienų. Pritaikius neverstuvinius žemės dirbimo būdus, 0–10 cm gylio armens sluoksnio drėgnis buvo esmingai didesnis nei artų dirvų. Rudeninio žemės dirbimo supaprastinimas neturėjo esminės įtakos cukrinių runkelių produktyvumui. Nulinio žemės dirbimo sąlygomis nukentėjo sėjos kokybė, buvo suformuotas retesnis pasėlis, todėl išplito trumpaamžės piktžolės. Tai neturėjo esminės neigiamos įtakos cukrinių runkelių produktyvumui.
Antroji hipotezė skelbia, kad priešsėjinio žemės dirbimo intensyvumo sumažinimas nuo artų rudenį dirvų kultivavimo iki ražienų įdirbimo pavasarį padargais su aktyviomis darbinėmis dalimis neturi esminės įtakos dirvos fizikinėms savybėms, šakniavaisių derlingumui ir kokybei. Tyrimų duomenimis, dėl priešsėjinio žemės dirbimo supaprastinimo gerėjo cukrinių runkelių sėklų sudygimas ir didėjo pasėlio tankumas, nes buvo palankesnės drėgmės sąlygos. Žemės dirbimo intensyvumo sumažėjimas neturėjo esminės įtakos cukrinių runkelių produktyvumui. Trečioji hipotezė skelbia, kad sėklų guoliaviečių sutankinimas turi teigiamos įtakos jų drėgmės režimui, sėkloms sudygti, augalų vystymuisi ir cukrinių runkelių šakniavaisių produktyvumui. Giliau suformuotų sėklų guoliaviečių sutankinimas turi teigiamą efektą sėklų lauko daigumui. Tyrimų rezultatai įrodė, kad cukrinių runkelių sėklų guoliavietės sutankinimas dažniausiai neturėjo esminės įtakos dirvos drėgnio, tankio ir struktūros patvarumo sąlygoms, tačiau pagerino sėklų sudygimą ir paspartino daigų vystymąsi. Sėklų guoliavietės sutankinimo poveikis cukrinių runkelių pasėlio produktyvumui priklausė nuo jo būdo ir laiko. Teigiamos esminės įtakos produktyvumui turėjo tik cukrinių runkelių sėklų guoliavietės sutankinimas pentininiu volu po sėjos. Didesnį poveikį cukrinių runkelių sėkloms sudygti turėjo ne sutankinimo būdas ir laikas, bet sėjos gylis. Cukrinių runkelių sėklų guoliaviečių, suformuotų iki 4 cm gyliu, sutankinimas teigiamai veikė sėklų daigumą, o giliau (iki 5 cm) – neigiamai.
The third hypothesis was that the compacting of seedbed would have a positive effect on its moisture regime, seed germination and the productivity of sugar-beet root crop. The compacting of deeply formed seedbed would increase sugar-beet seed germination. This hypothesis was confirmed only partially. Sugar-beet seedbed compacting mostly had no significant effect on soil moisture, bulk density and steadiness conditions, but it improved seed germination and the development of seedlings. The influence of seedbed compacting on sugar-beet crop productivity depended on its time and method. Only seedbed compacting with a spur roller after sowing had a positive effect on the crop productivity. Sowing depth had a stronger influence on seed germination than did seedbed compacting time and method. The compacting of seedbed to the depth of 4 cm had a positive and more than 4 cm a negative effect on sugarbeet seed germination.
The work is the summing-up of experiments made by the author at the Aleksandras Stulginskis University (former Lithuanian University of Agriculture) and in farmer fields on Luvisol and Cambisol soils during the period 1995–2006. The objective of the experiments was to motivate scientifically the parameters of soil tillage intensity and sowing methods for sugar-beet, preserving the soil cultural level and plant productivity. The first hypothesis of the experiments was that decreasing primary soil tillage intensity from deep moldboard ploughing to shallow loosening would increase soil bulk density and moisture content but have no significant influence on sugar-beet productivity parameters. Conditions of zero tillage would increase weed infestation and decrease sugar-beet crop productivity. The hypothesis was proven partially. According to the results of the study, the decrease of primary soil tillage intensity did not increase soil bulk density, but increased moisture content in the 0–10 cm soil layer. The higher bulk density was measured only in zero-tilled soil. Reducing primary soil tillage from deep ploughing to shallow loosening had no significant effect on sugar-beet productivity. The germination of directly sown (zero tillage) seeds was lower, and this increased weed infestation. However, sugar-beet crop productivity was at a similar level as on tilled soils. The second hypothesis was that a decreased presowing soil tillage intensity of ploughed and not ploughed soil (straw) by agricultural machines with active working shares (rotovators, rotary tillers) would have no significant influence on soil physical properties, yield and the quality of sugar-beet root crop. The study results revealed that the reduced presowing soil tillage increased moisture content in the soil, sugar-beet seed germination, crop density and had no significant influence on sugar-beet productivity.