Drėgmingumo kaita augalų vegetacijos metu ir jo vertinimo metodų palyginimas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Dirsė, Aloyzas | ||
| Date |
|---|
2010 |
Žemės ūkio augalų derlingumas labiausiai priklauso nuo vegetacijos laikotarpio terminų ir hidrologinių sąlygų. Jas lemia šilumos ir kritulių kiekis, jų pasiskirstymas, pasižymintis didele įvairove. Straipsnyje analizuojami šių sąlygų įvertinimo metodai aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu (gegužės–rugsėjo mėn.), pateikiami jų pagrindu atlikti skaičiavimai ir parodyta kaita per pastaruosius 60–80 vegetacijos laikotarpių. Nustatyta, kad Lietuvoje stebima nors ir nežymi, tačiau bendra tendencija – drėgmingumo koeficientas mažėja, o sausų metų daugėja. Ekstremalūs metai visoje Lietuvos teritorijoje dažniausiai būna tuo pat metu, skiriasi tik jų laipsnis. Didžiausia drėgmingumo koeficiento svyravimų amplitudė yra vakariniame Lietuvos regione, mažiausia – Vidurio Lietuvoje. Šlapių metų daugiausia (54 %) buvo Telšiuose, mažiau – Vilniuje (34 %) ir Kaune (35 %). Ir atvirkščiai, sausų metų daugiausia buvo Vilniuje (24 %), mažiausiai – Telšiuose (13 %). Norint nustatyti netiesioginių drėgmingumo vertinimo metodų skirtumus, analizuojami ir lyginami Lietuvoje naudojami G. Selianinovo hidroterminis koeficientas (HTK) ir prof. A. Dirsės pasiūlytas kompleksinis drėgmingumo koeficientas (K), kuris įvertina dirvožemio drėgmės atsargas. Nustatyta, kad drėgmingumas, vertinant pagal HTK ir K, skiriasi. Sausi laikotarpiai, vertinti pagal HTK, sudaro 18 %, o kompleksiniu koeficientu K – 27 % viso nagrinėjamo laikotarpio, arba atitinkamai 28 % ir 15 %, vertinant vieno mėnesio trukmės laikotarpį. Remiantis analizės rezultatais, teigiama, kad kompleksinis koeficientas K tiksliau įvertina laikotarpio drėgmingumą. Taip pat siūloma patikslinti augalų vegetacijos laikotarpių drėgmingumo vertinimo metodiką, susiejant naudojamus K ir HTK koeficientus su faktinėmis dirvožemio drėgmės atsargomis.
The productivity of plants mainly depends on the meteorological conditions during the vegetation period, which are characterized by thermal conditions and the distribution of precipitation. In Lithuania, the distribution of precipitation is very uneven; the deviation during the vegetation period may reach 40% and in different months 60–80%. The article presents the evaluation of humidity in the vegetation period (May–September) according to Dirse’s coefficient of humidity (C) and a comparison of the humidity assessment methods according to Dirse’s coefficient of humidity and Selyaninov’s hydrothermal coefficient (HTC). Calculations based on data of Kaunas, Vilnius and Telšiai meteorological stations show that wet vegetation periods of agricultural crops reiterate more often in the Telšiai zone (54%) and more rarely in the Kaunas and the Vilnius zones (35–34%). Dry vegetation periods occur more often in Vilnius (23%) and Kaunas (20%). Description of humidity according to Selyaninov’s hydrothermal coefficient is out of phase with Dirse’s humidity coefficient and varies from 36% (May–September) to 46% (one month period). Dry periods of the total May–September period according to the HTC take 18%, according to C 27%, and wet periods take 46% and 18%, respectively. In one month period, according to the HTC, dry periods take 28% and wet 37%, and according to C 15% and 26%, respectively. The obtained results lead to the proposal to specify the humidity of agricultural crops in vegetation periods according to actual measurements of soil moisture as well as the values of HTC and C at least in three different zones of Lithuanian climatic conditions.