Pagrindinių Lietuvos medžių rūšių žievės storio modeliai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
| Date |
|---|
2009 |
Poreikis iš naujo peržiūrėti medžių žievės storio modelius kilo dėl naujų technologijų, pagrįstų stiebų ir rąstų sudaromosios skenavimu, miško ruošoje ir lentpjūvyboje diegimo, bei žievės kaip prekės vertės padidėjimo. Šio darbo tikslas - išanalizuoti pagrindinių Lietuvos medžių rūšių: eglių, pušų, beržų, juodalksnių, drebulių, baltalksnių, ąžuolų ir uosių žievės storio kintamumo dėsningumus, parengti matematinius modelius, kurie turėtų taikomąją vertę. Empirinius duomenis sudarė dviejų ekspedicijų metu surinkta 2384 modelinių stiebų medžiaga, kuriuose žievės storis buvo pamatuotas 26831 vietoje, taip pat 10769 žievės storio matavimų rąstų plongaliuose. Regresinės analizės metodais sukurti dviejų tipų žievės storio modeliai: vienmačiai tiesiniai ir laipsniniai, išreiškiantys žievės storio priklausomybę nuo rąsto skersmens, bei dvimačiai logistinio tipo, išreiškiantys žievės storio priklausomybę nuo stiebo skersmens matavimo vietoje ir matavimo vietos atstumo iki kelmo. Pirmieji skiriami diegimui lentpjūvėse, antrieji - medkirtėse. Modelių tinkamumo įvertinimui buvo panaudotos statistikos: poslinkis (E), determinacįjos koeficientas (R2), standartinė paklaida (RMSE), santykinė standartinė paklaida (RE %) ir Akaikės informacinis kriterijus (AIC). Modelio liekanų normališkumo įvertinimui buvo naudota Shapiro-Francia statistika (W). Nustatyta, kad pušų beržų, drebulių medžiams dvimačiai žievės storio Čiai, kuriuose žievė priklauso tik nuo stiebo skersmens matavimo vietoje. Šių medžių rūsių žievės storio įvertinimo lentpjūvėse tikslumui padidinti, priekelminiams ir kitiems rąstams buvo sukurti atskiri modeliai.
Recently the need for new approach to bark thickness modeling due to employment of new technologies, based on stem or log scanning, in sawmilling and forest logging processes and increased value of the bark as a good has become evident. The main goal of this study was to analyze variability of bark thickness of the main Lithuanian tree species (pine, spruce, birch, aspen, black and grey alder, oak, ash) and to develop models with a value of practical applicability. Empirical data were collected during two field expeditions. Overall number of measurements made 26831 on 2384 stems and on 10769 tops of logs. Two types of models were developed using different methods of regression analysis. Linear and power type regression models for approximation bark thickness relationship with diameter of measurement place were intended for sawmills, logistic type models for approximation bark thickness relationship with diameter of measurement place and distance of measurement place from stump were intended for harvesters. To estimate Goodness of fit of the models the following statistics were calculated: bias (E), coefficient of determination (R2), Standard error (RMSE), relative Standard error (RE%) and of Akaike's information criteria (AIC). Normality of the model residuals were estimated using Shapir-Francia statistic (W). It was defined that more accurate evaluation of the bark on the place of measurement of pine, birch and aspen stems is done while using two dimensional models for approximation bark thickness relationship on diameter of measurement place and distance of measurement place from stump. Bark thickness models of those tree species intended for use in sawmills were developed separately for the logs made of the lower and upper part of the stem.