Žemės ūkio darbuotojų psichologinis pasirengimas gaivintistaiga mirusį žmogų mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti žemės ūkio darbuotojų psichologinį pasirengimą gaivinti staiga mirusį žmogų bei atskleisti mokymo pirmosios pagalbos svarbą mirtinų nelaimingų atsitikimų prevencijai. Tyrimo duomenys sukaupti vieningos anketinės apklausos metodu. Kiekvienam respondentui buvo pateikti uždari klausimai apie jų amžių, išsimokslinimą, užimtumą žemės ūkyje, sugebėjimą gaivinti mirusį žmogų. Apklaustas 241 įvairiuose Lietuvos regionuose dirbantis žemės ūkio darbuotojas. Tyrimas parodė, kad žemės ūkio darbuotojai nepakankamai psichologiškai pasirengę teikti pagalbą. Pusė visų apklaustųjų (49,8 proc.) nurodė, jog nesugebėtų ar abejojo, kad sugebėtų gaivinti staiga mirusį žmogų. Ūkininkai psichologiškai geriau pasirengę gelbėti staigios mirties ištiktą žmogų. Jie du kartus dažniau, nei samdomi darbuotojai, teigė, jog sugebėtų gaivinti staiga mirusį žmogų (SR=2,14; 95 proc. PI 1,24-3,72). Labiau išsimokslinusių žemės ūkio darbuotojų psichologinis pasirengimas pagelbėti staigios mirties ištiktam žmogui mažai skyrėsi nuo profesinį išsimokslinimą turinčių žmonių

The aim of our study to evaluate psychological readiness for restitution in sudden death and to reveal importance of teaching first aid at work for deadly injures prevention. Standardized questionnaires were used to collect data about respondents age, education, social status and ability to resuscitate in sudden death cases Our data showed that agricultural workers have insufficient psychological attitude for restitution. About half (49.8 %) of 241 respondents were not able or have doubts of their ability to give ready for rescitution in accidents at work OR 2.19; 95 % 1.24-3.72. Education has not significant effect on psychological attitude for restitution in sudden death cases