Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/80727
Options
Piktžolių dygimas ir sunykimas skirtingo konkurencingumo vasarinių miežių pasėlyje
Type of publication
Straipsnis kitoje duomenų bazėje / Article in other database (S4)
Author(s)
Romaneckienė, Regina | ||
Pilipavičius, Vytautas | LT | |
LT |
Title
Piktžolių dygimas ir sunykimas skirtingo konkurencingumo vasarinių miežių pasėlyje
Is part of
Žemės ūkio mokslai. , 2008, T. 15, Nr. 1
Date Issued
Date Issued |
---|
2008 |
Is Referenced by
Extent
p. 17-24
Field of Science
Abstract
The field trials were carriedout at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture in 2004–2006. The aim of the experiment was to establish the dynamics of weed emergence and death in the crop of spring barley variety Aura. Estimation of weed emergence in the stands of spring barley differing in density and competitive ability showed that in stands of a higher density the number of weeds proportionally declined. At the tillering stage when spring barley plants were short in height, weed emergence did not depend on stand density. The highest manifestation of spring barley suppressive power was determined at heading and milk stages of maturity when, due to the plant competition in 2004 and 2005, weed emergence declined from 65.3– 65.1% to 3–22% and 3–31%. In June 2006, due to the higher amount of rainfall, weed emergence was more intensive (60%) than in May (26.4%), however, at the heading–milk stage of maturity (in July) it was as low as 9%. Contrary to weed emergence, weed death increased depending on spring barley crop development and crop density. The highest weed death rate (83–287 weeds m–2) was identified in the stand of the highest density (6.2 mill. ha–1, i. e. 280 kg ha–1). The lowest weed death rate (21–134 weeds m–2) was recorded at the tillering and booting stages, and at the heading and milk stage of maturity it amounted to 118–316 weeds m–2, which made up to 43–71% evaluating crop of all three thicknesses.
Tyrimai atlikti 2004–2006 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stotyje vasarinių miežių ‘Aura’ pasėlyje. Tyrimo tikslas: nustatyti piktžolių dygimą ir sunykimą suformavus skirtingo tankumo vasarinių miežių pasėlius. Tyrimais nustatytas didžiausias piktžolių dygimas vasarinių miežių pasėlyje vegetacijos pradžioje, kai yra palankiausios sąlygos piktžolėms dygti, ir siekė 65,3–65,1%. 2004–2005 m. gegužę, o 2006 m. dėl šalto ir be kritulių pavasario išdygo tik 26,4%, kai birželį, dėl didesnio kritulių kiekio piktžolių dygimas buvo intensyvesnis ir siekė 60%. Tačiau plaukėjimo–pieninės brandos tarpsnyje (liepą) jis siekė jau tik 9%. Piktžolių dygimas vystantis pasėliui palaipsniui mažėjo, o kietosios brandos tarpsnyje vėl padidėjo dėl meteorologinių sąlygų ir piktžolių biologinių savybių. Atlikti vasarinių miežių ir piktžolių konkurencingumo lauko tyrimai parodė, kad piktžolių dygimas didėjant miežių stelbiamajai galiai – pasėlio tankumui – sistemingai mažėjo. Priešingai piktžolių dygimui, piktžolių sunykimas didėjo vystantis vasariniams miežiams ir didėjant pasėlio tankumui. Daugiausiai piktžolių sunyko (83–287 vnt. m–2) tankiausiame vasarinių miežių pasėlyje (6,2 mln. ha–1). Mažiausiai piktžolių sunyko krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniuose, o plaukėjimo ir pieninės brandos tarpsniuose sunykimas siekė 43–71% vertinant visų trijų tankumų pasėlius.
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)