The content of mineral elements in some grasses and legumes
| Date |
|---|
2007 |
Tirtos Ca, P, K, Mg, Na, Cu, Zn, Mn, Fe ir Co koncentracijos vienodomis sąlygomis užaugintose pašarinėse žolėse: mėlynžiedėje liucernoje (Medicato sativa), baltuosiuose dobiluose (Trifolium repens), raudonuosiuose dobiluose (Trifolium pratense), rausvuosiuose dobiluose (Trifolium hybridum), pelėžirnyje (Lathyrus pratensis), varputyje (Elymus repens), paprastajame eraičine (Festuca pratensis), raudonajame eraičine (Festuca rubra), pašariniuose motiejukuose (Phleum pratense), daugiametėje svidrėje (Lolium perenne), beginklėje dirsuolėje Stasys Juknevičius, 52 Nomeda Sabienė (Bromopsis inermis), paprastojoje šunažolėje (Dactylis glomerata) ir pievinėje miglėje (Poa pratensis). Elementų koncentracijos įvertintos, lyginant su gyvulių mitybai optimaliomis jų koncentracijomis pašaruose (NRC, 2000; 2001). Tyrimo rezultatai parodė, kad elementų koncentracijos augaluose priklauso nuo augalo botaninės rūšies, o kai kuriais atvejais ir nuo botaninės šeimos. Ankštinės žolės (Fabaceae) kaupė daugiau Ca negu varpinės žolės (Poaceae). K ir P kaupimo dėsningumų tirtose augalų šeimose nenustatyta. K koncentracijos visuose augaluose viršijo otimalią. P trūkumas nustatytas visuose augaluose, išskyrus baltuosius dobilus ir varputį. Mg varpinės žolės sukaupė mažiau nei ankštinės, tačiau pakankamai. Na trūkumas nustatytas visose žolėse, išskyrus daugiametę svidrę. Fe visose žolėse buvo pakankamai. Mn ankštiniuose augaluose buvo pakankamai, o varpiniuose, išskyrus paprastąją šunažolę, – per mažai. Visuose augaluose trūko Cu ir Zn. Co varpiniuose augaluose buvo per mažai, o ankštiniuose – pakankamai. Apibendrinus, visose tirtose žolėse buvo per daug Ca, K ir Fe, o P, Na, Zn ir Cu – per mažai. Varpinės žolės, palyginti su ankštinėmis, kaupė mažiau Ca, Mg, Cu, Zn, Mn, Fe, Co ir daugiau Na.
Mineral element (Ca, P, K, Mg, Na, Cu, Zn, Mn, Fe, Co) content in some plants, such as alfalfa (Medicato sativa), white clover (Trifolium repens), red clover (Trifolium pratense), alsike clover (Trifolium hybridum), meadow pea (Lathyrus pratensis), quack-grass (Elymus repens), meadow fescue (Festuca pratensis), red fescue (Festuca rubra), timothy (Phleum pratense), perennial ryegrass (Lolium perenne), smooth brome (Bromopsis inermis), cocks-foot (Dactylis glomerata), and meadow grass (Poa pratensis) were analyzed regarding their nutritional value. Mineral element content in the plants was found to be species- and family-dependent. Leguminous (Fabaceae) plants accumulated more Ca than cereal (Poaceae) grasses. There were no peculiarities of K and P accumulation in the plant families. Potassium content exceeded the limit nutritional value in all plants, while all of them, except white clover and quackgrass, lacked P. The legumes accumulated more Mg as compared to the grasses. All the plants, except ryegrass, lacked Na. All the plants contained sufficient amounts of Fe. The legumes had sufficient levels of Mn, while grasses, except cocks-foot, lacked it. All the plants lacked Cu and Zn. Also, the grasses were lacking in Co, while in the legumes Co levels were sufficient. On average, all the plants contained an excess of Ca, K and Fe and lacked P, Na, Zn and Cu. Grasses accumulated less Ca, Mg, Cu, Zn, Mn, Fe, Co, but more Na than the legumes. Mixtures of the study legumes and grasses in forages may optimize the content of Ca and some other mineral elements, but supplements of microelements must be applied. In order to improve the nutritional value of forages, it is essential to search for the methods of soil enrichment with mineral elements and improving the quality of forages as well as the elemental balance in the agro-ecosystems.