Graužės upelio tvenkinių vystymosi tendencijos
| Date |
|---|
2006 |
Graužės upelio (Akademija, Kauno r.) keturių mažų tvenkinių kompleksas, kaip neatskiriama antropogeninio landšafto dalis, žymiai pakeitė akvalinio landšafto gamtą, buvusią čia iki jų įrengimo. Sąveikaudami su juos supančia aplinka ir nuolat veikiami ūkinės veiklos, šie maži tvenkiniai palaipsniui transformuojasi ir per savo ilgalaikį vystymąsi sudaro gamtinę pusiausvyros sistemą, būdingą tos vietovės prigimtiems akvaliniams landšaftams. Šis ilgalaikis procesas lydimas gamtinių, taigi ir tvenkinių eksploatacinių charakteristikų pokyčių. Šių mažų tvenkinių kaskados morfostruktūros pertvarkymą nulemia trys esminiai veiksniai: krantų performavimas, duburio uždumblėjimas ir paskesnis užžėlimas vandens augalais. Morfometriniai ir hidrodinaminiai tvenkinių savitumai, užtvindytos teritorijos pobūdis kartu su specifiniu Graužės upelio hidrologiniu režimu sąlygoja uždumblėjimo pobūdį bei intensyvumą. Dirvožemio erozijos produktai, patenkantys į šiuos mažus tvenkinius, yra pagrindinė sedimentacinio proceso medžiaga, kaupiantis nuosėdoms, kartu ir pertvarkant mažų tvenkinių mor-fostruktūrą, vykstant uždumblėjimo bei paskesnio duburio užžėlimo vandens augalais procesams. Stabili sedimentacija vyksta diferencijuotai atskirose mažų tvenkinių akvatorijos dalyse. Alochtoniniai nešmenys sudaro iki 90% bendrojo nešmenų kiekio, patenkančio į tvenkinius. Vidutinis dugninių nuosėdų sluoksnio storio didėjimo intensyvumas įvairiose tvenkinio akvatorijos dalyse sudaro 1,3-3,2 cm per metus. Nustatyta, kad tvenkinių vidutiniai metiniai uždumblėjimo rodikliai (santykis tarp vidutinio metinio nešmenų kiekio ir tvenkinio baseino ploto) sudaro 4,9-30,6 t/km2 metus. Dugninių nuosėdų tūris siekia 3,7-22,8 tūkst. m3, t.y. nuo 6,9 iki 26% tvenkinių tūrio. Graužės upelio mažų tvenkinių komplekso užžėlimo intensyvumą ir pobūdį, makrofitų rūšinę sudėtį, išsivyst.
The complex of the Grauze rivulet (Akademija, Kaunas district) including four small reservoirs (as an inseparable part of the anthropogenic landscape) has significantly changed the nature of aqualic landscape that used to dominate before the arrangement of these reservoirs. When interacting with the surrounding environment and when under the influence of constant economical activity, these small reservoirs are constantly transforming and in their long-term development have created such natural balance system, which is characteristic to the inborn aqualic landscapes of the given locality. This long-term process is followed by changes of natural, and consequently, exploitational characteristics of the reservoirs. Three basic factors determine the reconstruction of the morphostructure of the reservoirs' cascade. They are as follows: the re-forming of banks, the silting up of poo! and the further overgrowth with water plants. Morphometric and hydrodynamic peculiarities of the reservoirs and the character of the overlogged territory in the interaction of the specific hydrological regime of the Grauze rivulet condition the character and the intensity of the silting up. The products of soil erosion finding their way into these small reservoirs are the main material of the sedimentation process playing the basic role in the process of deposit accumulation and, at the same time, in the arrangement of the small reservoirs' morphostructure in the course of silting up and pool's overgrowing with water plants. Alochtonic sediments make up to 90% of the total sediment amount. The average intensity of the increase of the thickness of the bed deposit layer in various parts of reservoir water area makes 1.3-3.2 cm per year. It has been determined that the annual average silting up indexes of the reservoirs (the ratio between the annual average sediment amount and the reservoir's basin area) makes 4.9-30.6 t/km2 per year. The volume of bed deposits reaches 3.7.